Fiasko ar sėkmė – „Baltpool“ ir verslo požiūris į medienos aukcioną išsiskiria – (Verslo žinios)

2022-07-21

Aukcionas, organizuotas pagal naujas taisykles, perdirbėjų vertinimu, sukėlė chaosą.
„Baltpool“ konstatuoja, kad kelti tikslai pasiekti.
Kas vyko su kainomis ir kokia žaliava pirkta biokurui.
Antrojo pusmečio medienos aukciono, vykusio pagal naujas prekybos taisykles, rezultatais verslas nepatenkintas, o aukciono organizatorė „Baltpool“ džiaugiasi, kad eksportą pavyko suvaldyti ir Vyriausybės kelti tikslai pasiekti. Praėjusią savaitę tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ organizavo antrojo pusmečio medienos aukcioną, kuris vyko pagal naujas prekybos taisykles. Jomis siekta apriboti medienos eksportą, apsisaugoti nuo spekuliantų ir geriau aprūpinti žaliava vietos perdirbėjus.
Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimais numatyta, kad nauji pusmečių aukcionų dalyviai negali pirkti daugiau nei 1.000 kub. m žaliavinės medienos, nebent pateiktų dokumentus, jog yra pajėgūs perdirbti didesnį medienos kiekį.
„Matome, kad didžiausios įmonės, kurios užsiima medienos prekyba, aukcione pasiekė maksimalius joms suteiktus prekybos limitus, t. y. valstybės siekis medienos rinkoje „užfiksuoti esamą padėtį“ buvo įgyvendintas. Situacija dėl galimo ilgalaikių tikslų rinkoje neturinčių dalyvių tikslo išvežti didelius medienos kiekius buvo suvaldyta, taigi nutarimo tikslai buvo pasiekti“, – apibendrina Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas.
Mindaugas Kasmauskis, Ukmergės beržo lukšto gamybos UAB „Likmerė“ generalinis direktorius, sako, kad jokių pokyčių nėra. Nors buvo deklaruota, kad taip bus apribotas medienos eksportas, to neįvyko.

„Mes pakeitimų nepajutome. Norėjome ir galėjome nupirkti daugiau medienos, tačiau naujos prekybos taisyklės tokios galimybės nesudarė. Pirkėjų buvo tiek pat, kiek ir anksčiau. Beržo pirkėjų, atrodo, dalyvavo daugiau nei penkios dešimtys, tiek niekada anksčiau nebūdavo“, – kalba pašnekovas.
Jo įsitikinimu, tikslai bus pasiekti tuomet, kai visuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena bus „ištraukta į dienos šviesą“. Juk medieną įsigijus didiesiems pirkėjams nepriklausomi medienos matuotojai ją išmatuoja. Tuo tarpu prekyba valstybiniuose miškuose vyksta „iš po prekystalio“.
„Kai Simonas Gentvilas pradėjo vadovauti Aplinkos ministerijai, buvo kalbų apie nepriklausomus medienos matavimo punktus, kad būtų galima patikrinti, kiek jos iš tiesų parduodama miške. Nesvarbu, ar pramonininkui, ar tarpininkui. Bet kažkas, spėju, yra suinteresuotas, kad to nebūtų“, – nusivylimo neslepia M. Kasmauskis.
Andrius Zimnickas, UAB „Juodeliai Group“, kuriai priklauso padėklų ruošinių UAB „Juodelai“, vadovas, neslepia, kad aukcione medienos nusipirko pakankamai.
„Bet naujosios taisyklės vis dėlto neišsprendė esminės problemos – užtikrinti, kad pramonė galėtų apsirūpinti žaliava tokiomis pačiomis sąlygomis, kurias daug metų turi konkuruojantys verslai, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje“, – pabrėžia verslininkas.
Apie biokurą
„Baltpool“ prekybos vadovo teigimu, aukciono rezultatus galima išskirti į dvi kryptis. Tai pjautinė mediena: pjautinieji rąstai, kietųjų lapuočių trumpuoliai, tarrąsčiai. Šių produktų kainos kilo apie 20%, o pjautinųjų rąstų ne visas pasiūlytų produktų kiekis buvo parduotas.
Prekyba malama produkcija, tokia kaip popierrąsčiai, plokščių mediena, malkinė mediena, vyko itin „karštai“. Kainos, palyginus su praėjusiu pusmečiu, išaugo dvigubai, parduotas iš esmės visas pasiūlytas produktų kiekis.
„Būtent malamos produkcijos sortimentai būdavo importuojami iš Baltarusijos, todėl, įsigaliojus ES sankcijoms, jaučiamas didžiausias šios produkcijos trūkumas, atitinkamai kyla ir kaina“, – aiškina V. Jonutis.
Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius, kritikuoja ir naujas taisykles, ir aukciono rezultatus. Nors medienos perdirbėjai rašė raštus, išsakydami, kas jose blogai, į tai nebuvo atsižvelgta. O aukcionas, jo nuomone, tik patvirtino, kad verslas buvo teisus.
„Aukcionas patyrė visišką fiasko. Nusipirko latviai, nusipirko spekuliantai, pramonė liko be nieko“, – konstatuoja asociacijos direktorius.
Įsikišo ir sujaukė
Jis primena, kad Europoje žaliavos poreikis mažėja, mediena pinga. Aukcione pjautinieji rąstai nebuvo išpirkti, nes didžiosios lentpjūvės mato, jog pardavimai gali sumažėti, kaina kristi, tad neskubėjo pirkti žaliavos. O štai biokuro pirkimas vyko pašėlusiai intensyviai.
„Tačiau stebina, kokius sortimentus pirko mums žinomos biokuro bendrovės. Tai ne tik plokščių mediena ar popiermedžiai, bet ir vertingesnė mediena, kuri susmulkinta gali jau biokuro pavidalu iškeliauti iš Lietuvos. Tai būtų absoliuti tragedija“, – kalba R. Beinortas.
Kirtimų atliekų kaina, kaip niūriai juokauja pašnekovas, aukcione pasiekė tokias aukštumas, kad nuo šiol miške rinkti šakas labiau apsimoka negu grybus ar uogas.
„Esant tokioms aplinkybėms, kokios yra susiklosčiusios šiuo metu, natūralu, kad Vyriausybė turi teisę ir net pareigą įsikišti į rinką. Bet kas atsitiko, kai ji įsikišo, – rinka tapo tokia sujaukta, kokia dar nėra buvusi“, – neigiamo požiūrio į vykstančius pokyčius neslepia R. Beinortas.
Lietuvoje kasmet pateikiama rinkai apie 7 mln. ktm medienos. Maždaug pusė medienos yra pagaminama valstybiniuose miškuose ir parduodama pagal ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis.
Naujos taisyklės, pakeitusios pusmetiniuose aukcionuose parduodamos medienos tvarką, apima prekybą maždaug 1,1mln. ktm, arba iki 20% Lietuvoje pagaminamos medienos per metus.
Straipsnio nuoroda:
https://www.vz.lt/pramone/2022/07/20/fiasko-ar-sekme–baltpool-ir-verslo-poziuris-i-medienos-aukciona-issiskiria