Gerėja privačių miškų vertinimas
29.08.16
Nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausė, kaip dažnai ir kokiais tikslais šalies gyventojai lankosi miškuose, įvertino miškų svarbą ir jų poreikį, atliko miškų priežiūros šalyje vertinimą, nustatė požiūrį į valstybinius ir privačius miškus, skelbiama LR aplinkos ministerijos pranešime.
Kaip parodė apklausa, trys ketvirtadaliai šalies gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių lankėsi Lietuvos miškuose: grybavo, uogavo, ilsėjosi. Daugiau nei pusė apklaustųjų pernai ir šiais metais miškuose grybavo, beveik pusė per šį laikotarpį į mišką buvo išvykę poilsio ar pasivaikščioti.
Gyventojams miškas svarbus ir kaip kuro bei statybinių medžiagų šaltinis. Santykinai mažiau reikšmingomis vertinamos kitos dvi funkcijos – miškas sukuria papildomų darbo vietų aplinkiniams gyventojams ir yra medžioklės plotai. Pusė 15 metų ir vyresnių šalies gyventojų mano, kad Lietuvoje miškų yra tiek, kiek ir reikia, keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad miškų yra per mažai ir tik du procentai mano, kad miškų Lietuvoje yra per daug.
Daugiau nei pusė apklaustųjų šalies gyventojų miškų priežiūrą įvertino gerai, o kiek daugiau nei trečdalis – blogai. Beveik pusė apklaustųjų gyventojų mano, kad miškuose geriau ūkininkauja valstybinių miškų valdytojai, miškų urėdijos, o ketvirtadalis – kad privačių miškų savininkai. Nuosavo miško turinčios šeimos dažniau nurodo, jog miškus geriau prižiūri privačių miškų savininkai.
Priminsime, kad prieš tris metus LR aplinkos ministerija taip pat buvo užsakiusi reprezentatyvią gyventojų apklausą apie miškų tvarkymą. Tąkart nurodyta, kad beveik penktadalis apklaustųjų mano, jog miškus geriau prižiūri privačių miškų savininkai. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama tvarkant miško valdą yra sudėtingas įvažiavimas į miško valdą ir informacijos apie ūkininkavimą miško valdoje stoka. Iš kitų minėtų problemų buvo per didelis reglamentavimas, biurokratija, dažnai besikeičiantys reikalavimai, teisės aktų atitrūkimas nuo praktikos, savininko teisių suvaržymas, apribojimai statybai, žmoniškųjų išteklių trūkumas, medienos vagystės, išnykę riboženkliai ir kaimynų aplaidumas.





