Ginčas dėl žinomos girios

27.06.16

Lenkijoje tęsiasi ir vis stiprėja ginčas dėl bene geriausiai žinomo pirmykščio miško pavyzdžio – Bialowieza girios, savaitgalį pranešė BBC. Pagrindiniu ginčo objektu lieka klausimas, ar šis miškas turėtų būti ir toliau paliktas neliestas žmogaus veiklos, ar visgi seni ir sergantys medžiai turėtų būti pakeisti naujais, t.y. seni iškirsti, o vietoje jų pasodinti sveiki medeliai. Dabartinė girios, kurios plotas yra keli tūkstančiai hektarų ir kurios dalis tęsiasi šimtus kilometrų palei sieną su Baltarusiją, rūšinė sudėtis nebuvo keičiama nuo 1800 metų, o ir pati miško ūkinė veikla taip pat ypač stipriai ribota. Taip daryta dėl to, kad Bialowieza girioje tradiciškai medžiodavo Lenkijos karaliai ir Rusijos carai.

Tarptautinio dėmesio ginčas susilaukė, nes Bialowieza giria yra įtraukta į Jungtinių Tautų Pasaulio paveldo sąrašą, o dabartinė Lenkijos valdžia kartu su nauja Lenkijos valstybinių miškų administracijos vadovybe pradėjo aršiai ginti nuostatą, kad tokia giria, kokia yra dabar, valstybiniam iždui neša tik nuostolius ir joje jau atėjo laikas pradėti ūkininkauti pagal visas ūkininkavimo taisykles, prilyginant girią ne rezervatinės, bet apsauginės miško funkcijos kategorijai. Miškininkai pateikia ir nesenus pavyzdžius, kuomet dėl griežtų ūkinės veiklos apribojimų dešimtmečiais negalėjo tvarkyti kinivarpų pažeistų medynų.

Įdomu pastebėti, kad nauju požiūriu į girios tvarkymą labiausiai džiaugiasi vietos gyventojai, kurie dėl užkrėstų medynų patirdavo nuostolių, nes kinivarpos apsėsdavo ir jų valdomus miškus, o kompensacijų Lenkijos valdžia neskubėdavo dalinti.