Kaip gimsta Kalėdinės eglutės?

25.12.17

Kur Lietuvoje yra vienintelė vieta, kur eglių sėklos iškrapštomos iš kankorėžių, ir kur vienoje vietoje laikoma daugiau nei milijono eurų vertės sėklų kiekis? Dubravos medelyne vos prieš metus eglutės ir pušys pradėtos auginti uždaros šaknų sistemos būdu. Tai reiškia, jog medeliai auga ne lauke, o šiltnamiuose, kur sudedama daug padėklų su smulkiais sodinukais. Tokiu būdu eglutės auga greičiau.  Dubravos medelynas taip pat turi kankorėžių aižyklą ir sėklų šaldytuvą – čia plaukia kankorėžiai iš visų Lietuvos girininkijų. Sėklos saugomos šaltai stikliniuose buteliuose arba plastikiniuose maišuose, o urėdijai paprašius – jai atiduodamos. Sodinukai, kurie paruošti eksportui, taip pat sudedami į plastikinius maišus arba dėžes. Kad jų šaknys neperdžiūtų, laikomi specialioje patalpoje su daug garo ir maždaug 95 proc. drėgmės oru.

Dubravos miškininkai patikina, kad sėklų niekas nesupainioja – kiekviena partija turi numerį, tad kiekvienai urėdijai atiduodamos sėklos iš būtent jų kankorėžių. Šaldytuve taip pat saugoma šiek tiek ąžuolų gilių, nors jos užima pernelyg daug vietos, kad būtų galima saugoti didelius kiekius. Dalis eglių ir pušų sėklų laikoma stikliniuose induose (iš seniau), pastaraisiais metais miškininkai jas pakuoja į plastikinius maišelius. Anksčiau sėklos buvo saugomos žemėje, tranšėjose. Taip pat galima pasėti eglutes rudenį ir laukti, kol peržiemos. Tačiau laukuose skanius ūglius galėjo aptikti šernai ir pelės, o tranšėjose laikomos sėklos kartais sušaldavo.

Visą portalo „15min” bendaautorės Ingos Labutytės-Atkočaitienės straipsnį „Kaip gimsta Kalėdinės eglutės?” galima perskaityti čia: