Kaip yra pas kaimynus?

06.06.16

Privačių miškų savininkų asociacijos atstovas dalyvavo seminare, kurį surengė LR aplinkos ministerijos Miškų departamentas ir kuriame dalyvavo Baltijos šalių aplinkos ir žemės valdymo ministerijų, valstybinių miškų tarnybų ir miško savininkų savivaldos organizacijų atstovai.

Pagrindinės seminaro temos, kurias pristatinėjo ekspertai ir kuriomis diskutavo tarptautinio seminaro dalyviai dvi dienas, buvo šios: privačių miškų savininkų skaičiaus ir privataus miško ploto dinamika, mokesčių sistemos privačiuose miškuose taikymas, Europos Sąjungos parama privačiam miškų ūkiui ir ūkininkavimas saugomose teritorijose esančiuose privačiuose miškuose.

Trumpai apžvelgsime esminius skirtumus, kuom skiriasi Baltijos šalių privačių miškų verslo aplinkos ir gamtos apsaugos politikos įgyvendinimas.

Miško ir miškų ūkinės veiklos apmokestinimas

Latvijoje ir Estijoje, kuriose beveik trigubai stambesnės privačios miško valdos, nei Lietuvoje, siekiančios 8-10 hektarų, stebimas reiškinys, kad miško savininkais vis dažniau tampa įmonės, jų valdomų miškų skaičius pagal plotą jau dabar užima apie penktadalį viso privataus miško ploto abiejuose šalyse.

Arnis Muiznieks, Nacionalinės Latvijos miško savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas pradėjo nuo to, kad latviai, apskritai, yra patenkinti mokestine sistema, kuri galioja nuo 2010 metų. Taip yra dėl to, kad bendrąja prasme miško savininkams mokesčiai sumažėjo, supaprastėjo jų administravimas, o surenkama jų nepalyginti daugiau nei iki tol, todėl jie nesijaučia išlaikytiniai, priešingai, didžiuojasi, kad prisideda prie šalies ekonomikos vystymo.

Taigi, Latvijoje, kaip ir Estijoje, nėra miško valdos dovanojimo mokesčio.  mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prizmę. Jo dydis yra 10%. Tačiau, jei privatus miško savininkas parduoda medieną stačiu mišku, gautų pajamų suma, nuo kurios turėtų būti mokamas GPM mažinama 25%, o jei parduodami pagaminti apvaliosios medienos sortimentai, ši dalis sumažinama iki 50%. Kitaip tariant, latviai siekia ir skatina miško naudojime didesnę pridėtinę vertę. Dar daugiau, Mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai (ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas GPM.

Pavyzdys 1: miško savininkui po kirtimų pardavus pagamintus rąstus ir atskaičius rąstų gamybos išlaidas ir gavus 10 tūkstančių eurų pajamų, ši suma mažinama perpus, nuo kurios skaičiuojamas 10% GPM, tad mokestis bus lygus 5%, iš viso 500 eur. (1000 – 50%=5000-10%=500, viso 5%).

Pavyzdys 2: miško savininkui pardavus biržes iškirtimui (stačiu mišku), atskaičius biržių ruošimo kirtimui išlaidas ir gavus 10 tūkstančių eurų pajamų, ši suma mažinama ketvirtadaliu, nuo kurios skaičiuojamas 10% GPM, tad mokestis bus lygus 7,5%, iš viso 750 eur. (1000 – 25%=7500-10%=750, viso 7,5%).

Privatūs miško savininkai, kurie nėra registruoti kaip ūkinės ekonominės veiklos vienetai, nemoka nustatytų mokesčių, tai už juos turi atlieka įmonės, kurios perka medieną stačiu mišku arba apvaliosios medienos sortimentais.

Nuo 2012 metais, siekiant padėti kurtis miško savininkų savivaldos organizacijoms, kurios užsiimtų ir ūkine veikla miškuose, taikomas 0% tarifo pelno mokestis.

Latvijoje yra įvetas miško žemės mokestis, kuris taikomas visoms valdoms ir kuris skaičiuojamas ne nuo medienos vertės, bet žemės derlingumo koeficientų ir paprastai lygus 1,5%. Tiesa, yra mokesčio lengvatų  – kietųjų lapuočių ir spygliuočių medynai iki 41 metų ir minkštųjų lapuočių medynai iki 21 metų amžiaus apmokestinami 0% miško žemės mokesčio tarifu, nes manoma, kad tokie medynai nėra pelningi. Europos Sąjungos parama pas artimiausius kaimynus taip pat neapmokestinama.

Estijos Privačių miškų centro direktorius Jaanus Aun, pabrėžtinai vadinantis miškų ūkį bioekonomika, pasakojo, kad Estijoje mokesčiai už privačių miškų naudojimą nesiskiria nuo tų, kurie taikomi ir valstybės miškų valdytojui.

Miško žemės mokestis yra taikomas visoms valdoms, kurio tarifas gali būti lygus nuo 0.1 iki 2,5% nuo sklypo vertės. Tarifo dydis tvirtinamas savivaldybių tarybų, priklausomai nuo komercinės sklypo vertės, tačiau, kaip ir Latvijos atveju, neįskaitoma medienos vertė.

Pavyzdys 3: miško įmonei valdant 16,8 hektarų ploto miško sklypą, ši valda valstybės yra įvertinta 2890 eur, pritaikius maksimalų 2,5% mokestinį tarifą, kasmetinis nekilnojamojo turto mokestis bus lygus 72,5 eur. Viso gaunasi, kad per metus šios valdos mokestis 1 hektarui yra lygus 4,3 eur.

Estijoje visos iš miškų ūkio gautos pajamas apmokestinamos 20% GPM mokesčio tarifu. Kaip ir kaimyninės Latvijos atveju, mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai (atkūrimui, miškotvarkos projektui rengti, ugdomiesiems kirtimams ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis. Nuo 2012 metų Estijoje galioja taisyklė, kad tokias išlaidas galima užskaityti, jei jos patirtos už paskutinius tris metus, todėl bendra apmokestinama suma ženkliai sumažėja.

Jaanus Aun priminė, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo Estija pasirinko aktyvią užsienio investicijų skatinimo kryptį, todėl miško, kaip ir kitoms įmonėms nėra taikomas joks pelno mokestis. Valstybei taip pat patogiau vykdyti miškų ūkio valstybinę kontrolę, kuomet privatų mišką valdo ne fizinis asmuo, bet įmonė. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mokesčių inspekcijai sąskaitą, nuo kurios ir skaičiuojamos pajamos už parduotą medieną el.būdu teikia tiek miško savininkas, tiek medienos pirkėjas.

Europos Sąjungos parama

Latvijoje ir Estijoje parama privatiems miškams yra paprasčiau administruojama vien dėl to, kad mokėjimo agentūros yra “po tos pačios ministerijos vėliava”.

Latvijos miškų tarnybos Miško resursų valdymo departamento direktorė Baiba Rotberga, pastebėjo, kad Latvijoje galioja maksimalus apželdinamo ploto limitas – tas pat žemės savininkas gali apsodinti ne daugiau kaip 10 hektarų žemės ūkiui netinkamų žemių per visą paramos galiojimo laikotarpį, o sodinukais papildymas galima taip pat ne daugiau kaip tris kartus per penkerius metus.

Prieš dešimtmetį pradėjusi galioti paramos medynų ugdymui priemonė išlieka pati populiariausia privačių miškų savininkų tarpe. Jaunuolynų ugdymai atliekami spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose iki 20 metų amžiaus ir minkšųjų lapuočių medynuose iki 10 metų amžiaus, arba keičiant medynų rūšinę sudėtį kokybiškesne.

Estijoje mums neįprasta yra tai, kad praktiškai visa Europos Sąjungos parama privačiam miškų ūkiui yra skiriama per miško savininkus vienijančias asociacijas. Tai, pasak Arpo Kullerkupp, Privačių miškų centro Vystymo skyriaus vadovo, daroma dėl to, kad įsitikinta, jog nuo 2010 metų suteikus daugiau atsakomybės savivaldos organizacijoms, yra efektyviau ne tik skirstoma parama, bet ir intensyviau ūkininkaujama privačiuose miškuose, nekalbant apie tai, kad kokybiškesniais želdiniais atkuriamos kirtavietės ar skaidriau prekiaujama mediena. Beje, asociacija turi turėti bent 200 narių ir prekiauti apvaliąja mediena, norint gauti paramą. Estai turi ambicingą tikslą, per ateinančius penkis metus padidinti per miško savininkų savivaldos organizacijas parduodamos apvaliosios medienos kiekį iki 5 milijonų kubinių metrų. Tai būtų beveik visa metinė privačių miškų kirtimo biržė.

Be to, šioje šalyje, skirtingai nei pas mus, europinė parama skiriama privataus miško inventorizacijai, miško savininkų asociacijų veiklos vystymui, konsultavimo paslaugoms. Už kiekvieną narį, kasmet mokama iki 80 eur parama, šiuo metu yra iki 10% asocijuotų miško savininkų.

Dėmesio vertas faktas yra tas kad europinė parama Estijoje mokama ir medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai privačiuose miškuose kompensuoti, miško sausinimo sistemos priežiūrai, bei sudaromos ilgalaikės (20 metų) sutartys su valstybe dėl negyvosios medienos išsaugojimo privačiuose miškuose ir už tai mokamos kompensacijos.

Kaip ir Latvijoje, estai noriai užsiima jaunuolynų ugdymu, skiriasi tik tai, kad ten jaunuolynų ugdymai atliekami ir spygliuočių ir lapuočių medynuose iki 30 metų amžiaus. Nuo praėjusių metų miško savininkai, kurie gavo už “Natura 2000” tinkle esančių miškų ūkinės veiklos ribojimo išmokas turi šias pajamas apmokestinti pajamų mokesčiu.

Ūkininkavimas saugomose teritorijose

Kalbant apie ūkininkavimo privačiuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose šalių ypatumus, derėtų pastebėti, jog apribojimų skirtumai tarp šalių yra nežymūs, mūsų šalyje keliais procentais yra daugiau pačių saugomų teritorijų miškuose (ir gana ženkliai atsiliekame kompensuojant privačios žemės savininkams už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose.

Įdomu, kad Estijoje, pasak vienos iš regioninės privačių miškų savininkų asociacijos Valdybos nario Mikk Link, valstybė  iš viso valstybė iš privačių asmenų yra išpirkusi bene 11 tūkst. hektarų miškų, kurie randasi saugomose, pagrinde “Natura 2000” tinklo teritorijose.

Svarbų akcentą paminėjo Latvijos žemės valdymo ministerijos Miškų departamento Miškų politikos įgyvendinimo skyriaus vadovas Normunds Struve – praėjusiais metais Latvijoje buvo priimta atnaujinta Nacionalinė miškų ir medienos sektorių strategija ir joje įtvirtinta nuostata, jog siekiant įgyvendinti Paryžiaus konferencijos gamtosaugos tikslus efektyviau gryninti mus supantį orą ir laidoti anglies dvideginį, šalis įsipareigoja nemažinti tradiciškai nusistovėjusių miškų kirtimų apimčių. Taip būtų skatinimas naujų miškų, kurie yra pagrindinis deguonies gamintojas, atsiradimas.

Akivaizdu, kad kaimyninių šalių privatūs miškų savininkai turi kur kas geresnes sąlygas miškininkauti ir prižiūrėti savo miškus taip, kad jie tarnautų ir visuomenei, nekartojant to, kad mokestinės sąlygos yra palankesnės tiek savininkams, gauną naudą ir valstybė per daugiau surenkamų mokesčių, o valstybės institucijos rodo daugiau dėmesio ir pagarbos privatiems miškams.

Pabaigai. Pabandykime įsivaizduoti mūsų parlamentarą, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką socialdemokratą Algimantą Salamakiną sakantį: “Brangūs bičiuliai, miško savininkai, kaip galėčiau jums padėti, o miškai būtų geriau prižiūrimi?”

Visą seminare naudotą medžiagą prezentacijoms anglų kalba ir dalyvių sąrašą galima parsisiųsti iš čia: