Kalbos apie draudimus marina investicinį patrauklumą

20.05.19

Suomijos miškų ūkio mokslo profesūra atkreipia dėmesį į prastėjantį kaimyninės šalies investicinį klimatą, kuomet sėjama neapykanta miškininkų darbams, skelbiamos apokalptinės, melu grįstos tiesos apie didelį miškų naudojimą ir kviečiama įvedinėti draudimus miškų ūkio veiklai, cituojamas p. Petri Parvinen, Helsinkio universiteto Žemės ūkio ir miškininkystės fakulteto Strateginio marketingo ir vadybos profesorius.

Pasak profesoriaus, jei, pavyzdžiui, Suomija nuspręstų eiti draudimų keliu ir sumažintų miško naudojimo apimtis, miškų pramonė padarytų tam tikras išvadas, tai būtų rimtas signalas ir šokas, tai būtų žalinga visam miškų sektoriaus konkurencingumui ir patiems miškams, nes į juos nebebūtų investuojama. Paskui miškų sektorių sektų ir visą šalis, nes suprastėtų investicijoms patrauklios šalies įvaizdis.

„Pavyzdžiui, politinis sprendimas sumažinti kirtimų apimtis net ir kuklius dešimt procentų būtų ypač svarbus, tai iškeltų vietinės medienos kainas ir paskatintų pigesnės medienos importą“, – sako prof. Parvinen.

Investicijos yra suprantamos ne tik, kaip nekilnojamasis turtas, bet ir investicijos žmones – pinigų panaudojimas moksliniams tyrimams ir plėtrai, arba mašinoms, kurios dėvisi ir kurias reikia nuolat prižiūrėti ar atnaujinti.

Jei sumažėtų investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, tikėtinas rezultatas būtų tai, kad nauji produktai iš medienos nebūtų sukurti, šie nebegalėtų tinkamai pakeisti iškastinių žaliavų ar kitų aplinkai žalingų produktų naudojimo.

„Miškų sektorius tradiciškai pasižymi nedidele pelno marža, turi dideles apyvartas ir mažus antkainius. Todėl gamybos veiksniams netgi vieno procentinio punkto miško naudojimo apimčių ir mokesčių pakeitimas  yra ypač reikšmingas “, – teigia Parvinen.

Gamybos perkėlimas iš vienos vietos į kitą, žinoma, negali būti greitai įvykdytas miškų sektoriuje, kuriame yra fizinis prisirišimas prie geografinės vietos. Tik ilgalaikis stabilumas turi teigiamą poveikį, todėl yra išmintinga vengti sukrėtimų. Pavyzdys yra Švedija, kuri šiuo metu mokosi iš ypač brangios pamokos, kai „Nordea“ bankas perkelia savo pagrindinę būstinę ir mokesčių įsipareigojimus Suomijai į kitą šalį“, – teigia Parvinen.