Kinivarpos skraido aktyviau
2021 06 21
Dėl besikeičiančio klimato sąlygų – ilgalaikių sausringų ir karštų orų, pasiekiančių stichinį lygį, bei nukritusio gruntinio vandens lygio ir švelnių žiemų, miškuose trejus pastaruosius metus buvo pastebimas aktyvesnis pušų džiūvimas nuo viršūninio žievėgraužio pakenkimo. Pirmosios džiūstančios pakenktos pušys buvo pastebėtos 2018 m. Kauno, Šalčininkų, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose. Pušys džiūvo įvairiai: pavieniui, įvairaus dydžio grupelėmis ir grupėmis, ar ištisais medynų plotais, didesniais nei 1 ha. 2019-2020 m. pakenktų pušų buvo randama visuose Lietuvos regionuose, tačiau daugiausia – pietrytinių ir rytinių rajonų pušynuose. Padidėjo ir nudžiūvusių pušų kiekis.
Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos skyrius trečius metus iš eilės vykdo viršūninio žievėgraužio populiacijos stebėseną. Šių metų balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje buvo iškabintos 54 IBL-3 tipo gaudyklės su viliokliais Acumodor. Sugautų vabalų pirma apskaita atlikta gegužės 18-21 dienomis.
„Surinkti duomenys rodo, kad aktyviausiai ir gausiausiai viršūninio žievėgraužio vabalai skraidė Anykščių regione, taip pat kenkėjai buvo aktyvūs Varėnos ir Kazlų Rūdos regionuose. Pasyviausias vabalų skraidymas užfiksuotas Ignalinos, Veisiejų ir regionuose”, – sako VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Baigytė.
Lyginant su 2020 m. pirma apskaita, šiais metais kenkėjo gausa augo visuose regionuose. Daugiausiai viršūninio žievėgraužio vabalų sugauta Anykščių ir Varėnos regionuose, mažiausiai – Veisiejų ir Ignalinos.
2021 m. per pirmąją apskaitą vidutiniškai sugauta 2,5 karto daugiau viršūninio žievėgraužio vabalų nei 2020 m. Per 3 savaites viena gaudykle vidutiniškai buvo pagauti 172 viršūninio žievėgraužio suaugėliai.
Šių metų vėlyvas pavasaris, balandžio mėnesį ir gegužės pradžioje buvę vėsūs ir lietingi orų periodai, pristabdė ir suvėlino viršūninio žievėgraužio aktyvaus skraidymo pradžią. Snieginga ir šalta žiema bei nepalankios pavasario orų sąlygos viršūninio žievėgraužio vabalų gausos sumažėjimui ir skraidymo pradžios aktyvumui neturėjo didelės neigiamos įtakos.
