Klimato kaita ir miško savininkai

04.09.17

Esame girdėję, kad geriausia priemonė kovai su klimato kaita yra ūkinių priemonių ribojimas miškuose. Tai absoliuti nesąmonė, sako Švedijos aplinkosaugos specialistai, kuriuos cituoja nacionalinė žiniasklaida. Nėra nieko blogiau už nieko nedarymą miškuose ir paaiškina kodėl: „Šiaurės pusrutulis, kuris ypač turtingas miškais, atlieka svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes jis visų pirma yra didžiausias galimas anglies rezervuaras, sugeriantis anglies dioksidą ir taip slopinantis klimato pokyčius. Miškui leidžiant pačiam nykti, palengva mažėja ir šis teigiamas kovos su klimato kaita poveikis”.

Neatsitiktinai šiuo metu Šiaurės šalys pradėjo aktyvią diskusiją šiuo klausimu, į kurią įsijungia ir miško savininkai. Pagrindinė debatų tema yra apie tai, kokias miškininkystės priemones imti taikyti, siekiant kuo labiau padidinti miško teikiamą naudą klimatui. Diskusija vyksta kaip tik tuo metu, kuomet Europos Sąjungos šalys derasi dėl išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo priemonių, o Švedijos ir Suomijos vyriausybės jau apsisprendė didinti miško kirtimo normas, kaip vieną iš pagrindinių ūkinių priemonių. Tai yra daroma tam, kad senesnius medžius miškuose galima būtų pakeisti jaunesniais, kurie greičiau gamina deguonį ir kaupia anglį. Prie to aktyviai skatinami prisidėti ir miško savininkai, kurių prašoma efektyviau naudoti miško ugdomuosius kirtimus, kadangi jaunesni miškai yra atsparesni ligoms ir miško gaisrams.