Kodėl auginti miškus verta

2022 04 11

„The Guardian” apibendrina, kodėl ne kas kitas, o miškai padeda išlaikyti Žemę bent puse laipsnio vėsesne ir apsaugo mus nuo klimato krizės padarinių. Remiantis naujais tyrimais, pasaulio miškai atlieka daug didesnį ir sudėtingesnį vaidmenį sprendžiant klimato krizę, nei manyta anksčiau, nes jie daro fizinį poveikį pasaulinei ir vietinei temperatūrai.

Miškų, kaip sąlyginių anglies kempinių, vaidmuo yra gerai žinomas. Tačiau miškai ne tik kaupia anglies dioksidą, bet ir padeda išlaikyti orą vėsų bei drėgną, nes jie fiziškai transformuoja energiją ir vandenį. Tyrimai parodė, kad tropikuose – nuo Brazilijos ir Gvatemalos iki Čado, Kamerūno ir Indonezijos – vėsinimo efektas siekia daugiau nei vieną laipsnį.

„Nepaisant vis gausėjančių įrodymų, kad miškai teikia daugybę naudos klimatui, daugelis klimato kaitos politikos formuotojų medžius vis dar laiko tik anglies lazdelėmis”, – sakė Tarptautinio atogrąžų žemės ūkio centro (CIAT) vyriausiasis mokslininkas p. Louisas Verchotas, tyrimo The Unseen Effects of Forestation: Biophysical Effects on Climate, autorius. „Taigi, miškai yra labai svarbūs ne tik švelninant, bet ir prisitaikant”, sako p. Verchot.

Tyrimo išvados, paskelbtos žurnale „Frontiers in Forests and Global Change“, rodo, kad miškai yra svarbūs švelninant klimato kaitą ir prie jos prisitaikant, vėsinant orą ir apsaugant mus nuo sausrų, didelio karščio ir potvynių, pasekmių, kurias sukelia įprasto klimato žlugimas.

Mokslininkai nustatė, kad miškai išskiria chemines medžiagas, vadinamas biogeniniais lakiaisiais organiniais junginiais (BVOC), kurie sukuria aerozolius, atspindinčius gaunamą energiją ir formuojančius debesis – abu yra vėsinantys. Nors jie taip pat lemia dviejų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – ozono ir metano – kaupimąsi, vėsinimas nusveria atšilimą.

Visą straipsnį anglų kalba galima perskaityti čia: