Kodėl neturi būti ribojamas plotas?

22.07.19

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) parengė argumentus, kodėl ribojimų įvedimas privatiems miškų sklypams būtų žalingas tiek savininkams, tiek, tiek dėl suprastėjusios miškų būklės, patiems miškams.

Lietuvoje apie pusę visos miško žemės sudaro valstybinės reikšmės miškai – apie 1089 tūkstančių ha, privačių miškų teritorija yra apie 883 tūkstančių ha. Privačius miškus valdo apie 250,1 tūkstančių savininkų, tuo tarpu valstybinius miškus, apjungus 42 urėdijas,  valdo vienas juridinis asmuo. Bendras miško žemės plotas plotas Lietuvoje yra 2,2 mln ha, Estijoje – 2,3 mln ha, Latvijoje – 3,4 mln ha.

Lyginant Baltijos šalis pagal didžiausią privataus miško valdą, registruotą vieno asmens vardu, pirmauja Latvija (130 000 ha), antroje vietoje yra Estija (80 000 ha) ir paskutinė – Lietuva, kurioje didžiausia privati miško valda, registrtuota vieno asmens vardu, yra tik 20 000 ha. Palyginimui – valstybinių miškų valdytojas Lietuvoje turi apie 10889 tūkst. ha  miško valdą. Šiai dienai apribojimų dėl miško valdos dydžio nėra nei fiziniams, nei juridiniams asmenims.

Ribojimų pasekmės:

Nevienodos sąlygos privačių ir valstybinių miškų valdytojams

Valstybė ne tik vykdo ūkinę veiklą miškuose, bet ir yra miškų (dalies) savininkas bei reguliuotojas (priima šią veiklą reguliuojančius teisės aktus). Valstybinių miškų urėdija yra valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, kuri apima miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei miško ištekliais. Įmonė valdo apie pusę (1,088 mln. ha) Lietuvoje esančių miškų, kurie daugeliu atvejų yra koncentruoti stambiuose masyvuose. Tai sudaro palankesnes sąlygas efektyviau miškininkauti ir patirti mažesnius kaštus lyginant su smulkiais miško savininkais.

Apibendrinant galima teigti, kad valstybė, kaip miškų ūkio veiklos reguliatorius viena ranka siekia savo valdomų įmonių efektyvumo ir konkurencingumo didinimo, o kita – bando apriboti privataus kapitalo subjektų galimybes žengti tuo pačiu keliu.

Apribojus privataus kapitalo subjektų galimybę įsigyti didesnius miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus, būtų sudarytos nepalankios ir nelygios konkurencijos sąlygos privatiems ūkio subjektams lyginant su toje pačioje rinkoje veikiančia valstybės įmone. Tokiu būdu būtų nepagrįstai kuriamos valstybinės monopolijos ir iškraipoma konkurencija miškų ūkio rinkoje.

Nevienodos sąlygos privačių miškų valdytojams

Be to, dėl tokio ribojimo būtų sukurtos nelygios konkurencijos sąlygos ir atitinkamoje rinkoje veikiantiems privatiems ūkio subjektams – seniau veikiantys ir didelius miškų ūkio paskirties žemės plotus turintys ūkio subjektai atsidurtų palankesnėje padėtyje ir galėtų efektyviau vystyti savo veiklą nei tie, kurie galėtų įsigyti ne didesnius nei nustatyta miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus. Pavyzdžiui, valdydamas didelį miško plotą, miško savininkas turi galimybes užtikrinti nepertraukiamą medienos tiekimą medienos apdirbimo įmonėms, kas įtakoja aukštesnę medienos kainą, lyginant su smulkiais tiekėjais ir pan.

Nepavydėtinoje situacijoje atsidurtų subjektai, kurie planuodami investicijas (miško valdų supirkimas iki ūkininkavimui racionalaus dydžio, miško technikos įsigijimas ir pan.) ir jau pradėję vystyti veiklą susidurs su nepagrįstu apribojimu. Akivaizdu, kad iki įstatymo priėmimo dideles miško valdas susipirkę subjektai turės ženklų konkurencinį pranašumą prieš mažuosius miškų valdytojus, kuriems kelias į konsolidaciją bus užkirstas.

Taigi, apribojus įsigyjamų miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotus, didesnių miško plotų valdytojai būtų apsaugoti nuo galimos konkurencijos ir taptų privilegijuotais ūkio subjektais.

Reikšmingas išėjimo iš rinkos kaštų padidinimas

Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gairėse aptariamas ir išėjimo iš rinkos reguliavimas bei galima žala konkurencijai, jei šie kaštai padidėja.

Priėmus aptariamus įstatymų projektus (vieną iš jų) ūkio subjektui, kuris daug metų investavo į miškų ūkio veiklos konsolidaciją (supirko miško valdas iki racionalaus ūkininkauti dydžio, techniką ir pan.) ir galėjo tikėtis patirtų kaštų atsipirkimo ir pelno, parduodamas visą valdomą mišką vienu sandoriu (konsoliduotų valdų vertė didesnė), šią galimybę prarastų. Tokiam subjektui tektų savo valdomą mišką pardavinėti išskaidžius ir dalimis, kurios negalėtų viršyti įstatymo projektuose nurodyto dydžio.

Senosios ES valstybės neturėjo arba atsisakė apribojimų

Švedijoje apribojimai panaikinti 1992 m. Dalis naujųjų ES valstybių pereinamuoju laikotarpiu buvo nustačiusios apribojimus.  Populiariausias – ribojimas įsigyti žemę užsieniečiams. Jis buvo grindžiamas nuogastavimais, kad miškus supirks užsienio korporacijos. Panaikinus apribojimus, šis nuogastavimas nepasitvirtino. Dalis ES valstybių išreiškė susirūpinimą, kad jų miškuose ūkinę veiklą vykdytų atitinkamos kvalifikacijos ir patirties turintys subjektai. Tokius apribojimus, įgyjant žemę, šios šalys įtvirtino įstatymuose (pvz. Estija).

Dalis ES valstybių yra nustačiuosios apribojimus, susijusius su urbanistine plėtra. Tai yra savivaldybės,  seniūnijų  atitinkamų leidimų arba kaimynų sutikimo gavimas, prieš įgyjant sklypą, kuriame numatoma statyti statinius.