Kodėl sodinti medžius yra gerai

2021 04 05

Ar tikrai medžių sodinimas yra veiksmingas ginklas kovai su klimato kaita? Žinių kanalo euronews.com žurnalistas p. Jeremy Wilks parengė apie tai laidai Climate Now reportažą. Jis susitiko su miškininkystės ekspertais Šiaurės Italijoje, norėdami išgirsti jų nuomonę. Tačiau prieš nerdami į mišką, apžvelkime naujausius duomenis apie klimatą iš „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos.

Taigi, vasario mėnesį pasaulis nebuvo toks šiltas, kaip per pastaruosius penkeris metus. Temperatūra buvo žemesnė 0,1 laipsnio pagal Celsijų, lyginant su 1991–2020 metų periodo vidurkiu.

Kita vertus, tai buvo neeilinis ekstremalių temperatūros pokyčių mėnuo. Pavyzdžiui, visoje centrinėje ir pietinėje JAV dalyse buvo daug šalčiau nei vidutiniškai, o arktiniai orai nusidriekė tiesiai iki pat Teksaso valstijos. Sibire taip pat buvo daug šalčiau nei vidutiniškai, o Grenlandijoje – šilčiau. Praėjusiais mėnesias pačioje Europos širdyje vyko didelis pokytis tarp vėsesnės ir šiltesnės temperatūros. Vienas to pavyzdžių yra Getingeno miestas Vokietijoje – nuo beveik -24 laipsnių pagal Celsijų vasario 14 d. iki plius 18 laipsnių po nepilnos savaitės vėliau. Tai naujas rekordas.

Taigi, ar šie spartūs temperatūros svyravimai yra naujas klimato kaitos ženklas? Šis klausimas užduotas Šveicarijos ETH Ciuricho atmosferos nuspėjamumo profesorei p. Danielai Domeisen. Ji šaltį, kurį Europoje patyrėme vasario pradžioje, priskiria daugiausia “poliariniam sūkuriui”. Jos teigimu, “kai ši įtaka išnyko, mes vėl grįžome į normalią temperatūrą”.

Kaip žinia, praėjusį mėnesį Europos Komisija nustatė, jog iki 2030 m. planuoja pasodinti papildomai tris milijardus medžių. Programos tikslas yra skatinti biologinę įvairovę, tačiau daugelis žmonių mano, kad tik medžių sodinimas yra veiksminga kovos su klimato kaita priemonė. Kalbėjomės su ekspertais, norėdami sužinoti, kaip tai būtų naudinga ir ar medžių sodinimas iš tikrųjų gali ką pakeisti.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės Italijos mieste Kremonoje medžiai dar tik ima busti iš žiemos miego. Nuo dabar iki pat rudens jie kasdien iš atmosferos sugers CO2. Medyje sukaupto anglies kiekį galima lengvai apskaičiuoti. Yra žinoma, jog viename medyje gali būti apie toną anglies. Miškininkystės įmonės “Parco Oglio Sud” technikos vadovas p. Fabrizio Malaggi sako, kad “vidutiniškai Europos pilietis per metus išmeta nuo 5 iki 7 tonų anglies dioksido, taigi teoriškai, norint kompensuoti Europos piliečio poveikį, tam reikia nuo 5 iki 7 medžių. Vis dėlto, kalbant apie anglies sugėrimą, ne visi medžiai ir miškai yra vienodi. Sugeriamos anglies kiekis priklauso ir nuo aplinkos ir nuo to, kaip tvarkomi miškai.

Pasak Padujos universiteto miškų politikos docento p. Mauro Masiero, jauno amžiaus komercinės drebulės plantacijos, yra kaip tik ta vieta, kur vyksta ypač didelė anglies dvideginio absorbcija. Šie jauni miškai augina medieną, kuri bus naudojama pagaminti  ateityje ilgaamžius gaminius, vietoje to, kad leistų būti angles dioksidui atmosferoje.

Tinkamai valdomi miškai ir pelkingos vietovės gali būti puikus pavyzdys, kaip miškai gali prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Tačiau ekspertai sako, kad turime tinkamai įgyvendinti žemės naudojimo prioritetus – didinti miškų plotus, išmokti vertinti jau turimus miškus ir ieškoti kitų būdų, kaip apskritai sumažinti aplinkos teršimą, nepaliekant šio uždavinio tik medžių sodinimui.