Lietuviai paleido sielius Rygoje

2020 09 21

Santykio tarp gamtos išteklių, žmonių ir upės jėgos inspiruota instaliacija „Srovės“ („Currents“), kurią sudaro 2 500 rąstų ir garso takelis, flirtuojantis su medžių pjovėjų dainomis, rašoma organizatorių pranešime spaudai.

Viena iš Rygos bienalės dalyvių – menininkė Lina Lapelytė, kuri kartu su Rugile Barzdžiukaite ir Vaiva Grainyte pernai buvo įvertinta pagrindiniu Venecijos bienalės apdovanojimu „Auksiniu liūtu“ už Lietuvos paviljoną ir jame rodytą operą-performansą „Saulė ir jūra (Marina)“ („Sun & Sea, (Marina)“).

Rygos bienalės lankytojai galės pamatyti instaliaciją „Srovės“ („Currents“), kurią sukūrė L. Lapelytė kartu su architektu Mantu Petraičiu („Implant Architecture“). Ši instaliacija inspiruota kelis šimtmečius regione gyvavusios sielių gabenimo tradicijos. Monumentali struktūra reflektuoja santykius, ideologijas ir jautrumus, susijusius su Rygos regione kultivuota medienos pramonės tradicija ir aplinka. „Kūrinio atspirties taškas buvo sielių sangrūdos upėje vaizdinys, kuris ypač aktualus Rygos kontekste – Ryga ir Dauguvos upė buvo pagrindinis Baltijos medienos kelias į Vakarų Europą“, – pasakoja L. Lapelytė. Menininkės teigimu, Rygos bienalės kontekste norėjosi pabrėžti upės svarbą.

„Kurdami šį darbą daug galvojome apie žmogaus santykį su aplinka, mišku, gamtos jėgų pažinimu. Šio santykio praradimas yra viena svarbesnių ekologinio disbalanso priežasčių. Mūsų instaliacija yra tiesiogiai priklausoma nuo vėjo ir upės – įgyvendindami ją turėjome susitaikyti su idėja, kad kūrinio galutinis vaizdas bus visada veikiamas aplinkos veiksnių. Jau dabar tarp rąstų žydintis vanduo kuria vaizdinį, kurio negalėjome numatyti planuose ir brėžiniuose, o vėjo ir srovių gainiojami rąstai kasdien formuoja vis kitas struktūras”, – pasakoja L. Lapelytė.