Medienos pramonė prakalbo apie šoką: žaliava atpigo, užsakymai susitraukė

2022-07-11

Verslo žinių publikacija:

Medienos pramonė, prieš įsigaliojant sankcijoms užpildžiusi sandėlius brangia mediena, susiduria su rūsčia realybe – mediena pinga, užsakymų mažėja. Jeigu ši tendencija užsitęs, įmonės susidurs su rimtomis finansinėmis problemomis.


Kadangi nuo liepos 10 d. į ES uždrausta įvežti rusišką medieną, o mėnesiu anksčiau draudimas įsigaliojo baltarusiškai, daugelis įmonių skubėjo apsirūpinti atsargomis. Tačiau medienos paklausa krito, apetitas jai sumažėjo ir statybose, todėl kaina jau nusirito žemyn maždaug ketvirtadaliu.

„Juodasis scenarijus gal ir nėra labai tikėtinas, bet kai žaliava pinga ir užsakymų mažėja, tai kelia nerimą. Gal prie nuslūgusios paklausos prisideda ir tai, kad vasarą žmonės po ilgo buvimo namuose per karantinus, pagaliau ištrūko atostogauti. Niekas nežino, nei kas bus rudenį, nei kas bus žiemą, ar bus ir kokia bus energetinė krizė“, – svarsto Audrius Katauskas, medinius namelius gaminančios UAB „Arbena“ vadovas.


Jis neslepia, kad kai kurios įmonės įsigijo daug medienos, o jai pingant priverstos parduoti, kol ji dar labiau nenupigo.

„Žinau, kad daugelis tiekėjų prieš įsigaliojant sankcijoms atsivežė nemažai medienos ir dabar skuba ją parduoti, kol kainos nenusirito dar žemiau. Sulaukiame iš jų pasiūlymų“, – patvirtina „Arbenos“ vadovas.

Jis pats, užuot pildęs atsargomis sandėlius, investavo į lentpjūvę ir naudos vietinę žaliavą. Iki šiol gaminti iš vietinės žaliavos buvo kiek brangiau negu iš ukrainietiškos, baltarusiškos ar rusiškos, todėl naudodavo įvežtinę medieną.

„Arbena“ gamina ekonominės klasės medinius sodo namelius – 30.000–35.000 per metus. „Mūsų pardavimai šiuo metu, palyginti su pernai, yra apie 15–20% mažesni, bet per praėjusius metus pardavimai buvo išaugę nuo 10 iki 17 mln. Eur“, – primena verslininkas.

Jis priduria, kad galutinės produkcijos savikaina šiemet didėjo, bet kaina buvo keliama nuosaikiai, neatbaidant pirkėjų.

Šiemet ketinama diversifikuoti gamybą – iš vidutinio segmento pereiti į aukštesnį ir žemesnį. Orientuotis tiek į brangesnių, storesnėmis sienomis sodo namelių gamybą labiau pasiturintiems vartotojams. Ir gaminti dar pigesnius namelius, taip patenkinant įvairesnių pirkėjų poreikius.

Poreikio atoslūgis akivaizdus


Kaip rašo Estijos spauda, koronaviruso pandemijos metu žmones apėmusi remonto ir statybos darbų banga atslūgsta, mažėjant užsakymų įmonėse kyla įtampa.

„Paskutinėmis dienomis iki trečiojo ketvirčio pradžios vietos pjautinės medienos gamintojai sunerimo – sutarčių su klientais naujam ketvirčiui pasirašyta gana mažai“, – rašo dv.ee.

Tiek Martinas Arula, vienos didžiausių Estijoje lentpjūvės „Toftan“ vadovas, tiek Eiko Roometas, pjautinės medienos ir baldų detalių „Holttem“ vadovas, sako nesuprantantys , kas vyksta – paprastai tokiu metu būna sudaryta kur kas daugiau sutarčių.

„Mums nuolat trūksta užsakymų“, – neslepia M. Arula.

Anot jo, liepos viduryje po atostogų į darbą grįžta įmonės darbuotojai ir šią problemą kažkaip teks spręsti. Nors didžioji dalis produkcijos bus pigiai parduota Kinijai, tačiau tai nepadės įmonei suvesti galo su galu.

Keletas Estijos ir Latvijos „Toftan“ klientų patvirtino būsimus užsakymus, tačiau jie kelis kartus mažesni nei ankstesniais ketvirčiais, o turimos sutartys sudaro apie 25% įprastinių gamybos apimčių.

Veiko Lepmetsas, vadovaujantis įmonei „Combiwood“, gaminančiai medienos gaminius, įsitikinęs, kad ekonomika vėsta, o ateinantis ruduo bus sunkesnis nei metų pradžia.

„Užuot pirkę daiktus ir atnaujinę terasas, žmonės pradėjo keliauti ir naudotis kitomis paslaugomis“, – atkreipia dėmesį V. Lepmetsas.

Verslas tvirtina, kad gana smarkiai vartojimas mažėja JAV, kur Europos gamintojai siunčia stambias siuntas. Traukiasi poreikis ir Europoje.

Tokia padėtis apsunkina konkurencingumą. Skaičiuojama, kad per pastaruosius ketverius metus Estijoje rąstų, elektros ir dyzelino kaina buvo didesnė nei Švedijoje. Pigesnė buvo tik darbo jėga. Jei dėl pigesnės žaliavos švedai galės pigiau pasiūlyti savo produkciją, konkuruoti bus sudėtingiau.


IKEA tiekėjų nepaveikė


Tokia padėtis IKEA baldus gaminančių įmonių nepaveikė. Rimas Varanauskas (jaunesnysis), UAB „Freda“ generalinis
direktorius, tikina, kad užsakymų mažėjimo šiuo metu nejaučia.

Tą patį tvirtina ir Jonas Krutinis, AB „Vilniaus baldai“ generalinis direktorius.

„Dėl dramatiško žaliavų kainų didėjimo, prasidėjusio 2021 m. rudenį, ir dėl karo sukelto energetinių resursų brangimo šiemet mūsų gaminama produkcija neišvengiamai brangsta. Šiuo metu „Vilniaus baldų“ užsakymų lygis nėra sumažėjęs, tačiau ateinančių finansinių metų pardavimus planuojame konservatyviau“, – komentuoja vadovas.

Baltarusija ieško rinkų

Nuo birželio uždraudus medieną įvežti iš Baltarusijos į ES, pjautinės medienos verslas buvo priverstas skubiai ieškoti kitų pirkėjų. Tai, kas keliaudavo į Europą, dabar važiuoja į Turkiją, Azerbaidžaną ar Kiniją už pusę kainos. Baltarusiai yra pasiruošę parduoti ir už tiek, tačiau kyla sunkumų gabenant prekes – trūksta vežėjų.

Su dešromis ir sūriais, kaip sovietmečiu, pirkėjų keliaujama ieškoti ir į Rusiją – nors mediena Rusijoje pigi, bet parduodant didesniais kiekiais nei anksčiau, išgyventi galima. Verslininkai, kuriuos kalbina zerkalo.io sako, kad nors ir taikomos sankcijos, įdėjęs pastangų privatus verslas gali prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių ir toliau uždirbti pinigų.

Valstybiniams miškų ūkiams, ieškantiems stambių pirkėjų, kur kas sunkiau – suderinti sprendimus užtrunka ir niekas nenori prisiimti atsakomybės už pigiau parduodamą medieną.

 

Straipsnio nuoroda:

https://www.vz.lt/pramone/2022/07/08/medienos-pramone-prakalbo-apie-soka-zaliava-atpigo-uzsakymai-susitrauke