Medis gali pakeisti betoną
2021 01 18
Anglies sugėrimą miestuose galima būtų padidinti naudojant daugiau medienos naujai statybai ir senų pastatų renovacijoje. Vien Europoje bendras naujos statybos būstų plotas yra 190 milijonų kvadratinių metrų per metus, dauguma jų statomi miestuose. Statybų sektorius generuoja trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų pasaulyje, rašo portalas forest.fi.
Vis dėlto, kaip parodė neseniai atliktas Suomijos mokslininkų tyrimas, vien Europoje naujuose pastatuose per metus galima būtų sukaupti 55 milijonus tonų anglies dioksido, jei jų konstrukcijos, paviršiai ir naudojami baldai būtų pagaminti iš medžio, o tai atitinka net 47 procentus dabartinių metinių Europos cemento pramonės išmetimų.
Tyrimas, atliktas bendradarbiaujant Aalto universitetui kartu su Suomijos aplinkos institutu parodė, kad norint pasiekti ambicingus anglies kaupimo mastus, naujų būstų Europoje statyba turėtų būti orientuojama į statybą iš medžio. turėtų būti pastatyti iš medžio. Taip iki 2040 m. cemento pramonės teršimo apimtys sumažėtų beveik perpus.
„Didinant medžiapjūtės apimtis turi didėti ir žemės plotai, apsodinti medžiais, norint kad apsaugotume anglies sugėrimą medienoje”, – sako mokslininkų grupės narė p. Juudit Ottelin. Jos vadovaujamos tyrimo darbo grupės išvadose patvirtinama, kad senėjančiuose miškuose anglies dvideginio išmetimai pradeda sulygti su anglies dioksido kiekiu, sukaupiamu jauname miške jam augant.
Suomijoje, kurioje 90 procentų šeimos namų yra pastatyti iš medžio, mediena, naudojama statyboms, vis didesnę vietą užima ir miestuose, vystant tiek valstybinius, tiek privačius projektus. Imatroje, netoli rytinės Suomijos sienos, moksleivius mokslo metams pasitiko naujai pastatyta medinė mokykla. Kitas pavyzdys – Prancūzijoje visi nauji visuomeniniai pastatai, pradedant 2022 m. turi būti pastatyti naudojant ne mažiau kaip 50 procentų iš medienos ar kitų atsinaujinančių šaltinių pagamintų medžiagų, rašoma „Global Construction” apžvalgoje. Yra žinomas viešas Paryžiaus valdžios pažadas, kad 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms pastatyti aukštesni nei aštuonių aukštų pastatai bus mediniai.
„Vienas veiksnys, kuris padidina medinių konstrukcijų patrauklumą, yra tai, kad vis augančiuose miestuose medinių pastatų gyvenimo trukmė gali būti 100 ir daugiau metų. Tad per visą savo gyvenimą šie pastatai veikia kaip anglies saugyklos. Pavyzdžiui, medinės 100 m2 individualaus namo dalys suriša apie 30 tonų anglies dioksido. Vidutiniam vairuotojui prireiktų daugiau nei dešimties metų, kad išmestų tokį patį kiekį teršalų. Mediena statyboje yra pranašesnė ne tik už cementą, bet ir už plieną, kurio gamyba, be kita ko, taip pat itin tarši, nes jo gamybai reikia daug energijos. Vis dėlto dera nepamiršti, kad statybų sektorius negali būti visiškai neutralus angliai, net ir naudojant medieną, medienos perdirbimas ir transportavimas, gerokai mažiau, tačiau vis dar sukuria teršalų”, – sako p. J. Ottelin.
