Miškas tampa religija

17.10.16

Dažnai pagalvojame, kad buvimas miške mums suteikia didelių emocijų. Gamtotvarkos ir kraštovaizdžio profesorius Patrik Grahn pastebi, kad buvimas miške ir gamtos suvokimas Baltijos jūros šalyse savo emociniu užtaisu dažnu atveju prilygsta kitose šalyse esančioms religijoms. Kraštovaizdžio architektūra nuo seno bando atsakyti į klausimą, kaip reikia suprasti aplinką, kad ji būtų kuo patogesnė vartotojams.

Pavyzdžiui, visiems savaime suprantami dalykai yra noras būti prie vandens ar girdėti miško ošimą. Užterštas vanduo ar prišiukšlintas miškas sukelia neigiamas emocijas. Kitas pavyzdys – kur žmonės nori savaitgaliui iškeliauti? Aišku, kad į gamtą. Gamtos vaizdai yra sunkiai net ir mokslininkams paaiškinami dalykai, kuriuos daugelis žmonių vertina, nepriklausomai nuo savo kilmės ar kultūrinės aplinkos.

Taip teigdamas P.Grahn remiasi teorija, kurią dar 1970-aisias sukūrė britų geografas Jay Appleton ir kuri teigia, kad visi gyvūnai turi įgimtą polinkį į patogesnę aplinką, nes ji garantuoja geresnį rūšies išlikimą. Appleton šią teoriją ne tik iškėlė, bet ir pritaikė žmonėms ir teigė, kad mus supančio kraštovaizdžio svarba ateityje tik augs ir noras gyventi arčiau gamtos fragmentų, tokių kaip miškas ar ežeras, tik stiprės.

Tai patvirtina ir P.Grahn kartu su kolegomis atliekami tyrimai, bandant sužinoti, kokias simbolines reikšmes lankytojams suteikia buvimas žaliosiose erdvėse, tokiuose kaip parkai ar miškai. Viena svarbiausių emocijų įvardijama kaip noras turėti lengvą prieinamumą prie gamtos didybės ir tuo pat metu buvimas privačiu asmeniu.  Žmonės yra linkę kartoti buvimo patirtį žaliosiose erdvėse, jei jie jaučiasi ten patogiai. Tai panašu į lankymąsi bažnyčiose, apibendrina profesiorius Grahn, bei pateikia aštuonis veiksnius, kurie traukia mus prie miško:

Privatumas. Aplinka, kurioje be vargo gali atsidurti kada  tik panorėjęs. Čia nebus miesto transporto triukšmo, grafiti ir skubėjimo.

Įvairovė. Grybai, uogos, gėlės, paukščiai, drugeliai, keletas rūšių medžių. Viskas nuolatos keičiasi.

Dydis. Net miško parke žmogus suvokia, kad negali įtakoti gamtos dydžio.

Tikrumas. Jausmas, kad gamta sukūrė aplinką dėl jūsų pačių. Čia galima viską užuosti, matyti, liesti.

Kultūra. Akivaizdu, kad žmonės, norėdami, kad kiti žmonės pamatytų gamtos grožį, įdėjo daug darbo ir pastangų.

Atvirumas. Nemokamai suteikiama erdvė miestuose ar šalia miestų, kur bet kas gali atsidurti.

Socialumas. Miestų parkuose galima gerti kavą, dirbti kompiuteriu, bendrauti su kitais, net ir nepažįstamais žmonėmis.

Saugumas. Čia vaikai su suaugusiais gali žaisti ir atsipalaiduoti, pabūti savimi.