Miškininkystė stabdė kenkėjus

2020 11 09

Žievėgraužis tipografas yra pats žalingiausias eglės liemenų kenkėjas, dažnai sudarantis masinio dauginimosi židinius Lietuvos miškuose. Pakankamas kritulių kiekis vegetacijos periodu bei vykdomos miško sanitarinės apsaugos priemonės, neleido išplisti žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židiniams eglynuose, pranešė Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyrius.

Miško sanitariniai kirtimai kenkėjo židiniuose atlikti 781 ha plote, kur iškirsta apie 27 tūkst. kietmetrių medienos, t.y. vidutiniškai iš vieno hektaro iškirsta apie 35 kietmetrius nudžiovintų eglių (2019 metais – 44 ktm./ha). Šiuo metu pagal židinių plotą gausiausiai žievėgraužio tipografo registruota Joniškio (230,1 ha), Trakų (164,1 ha) ir Dubravos (91,4 ha) regionuose. Pažeistų medžių gausiausiai iškirsta Joniškio (5404 ktm.), Šalčininkų (2338 ktm.) ir Panevėžio (2068 ktm.) regionuose. Bendrai kol kas iškirsta 40 procentų mažiau medienos nei 2019 metų židiniuose.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus atliekamas žievėgraužio tipografo populiacijos monitoringas taip pat parodė trečdaliu mažesnę kenkėjo populiaciją.

Galima konstatuoti, kad ypač didelių žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių pavyko išvengti, tačiau nerimą kelia vis dar labai žemas gruntinio vandens lygis bei sausas rugsėjo (pagal www.meteo.lt informaciją: kritulių buvo mažiau nei 0,5 SKN, atskiruose rajonuose vos 0,2 SKN) mėnuo.

Jei 2020/2021 metų žiemą nebus pakankamo kiekio kritulių, o ypač sniego, eglynai bus menkai atsparūs kenkėjų bei ligų pažeidimams dėl 2018-2019 metų sausrų poveikio. Žievėgraužio tipografo masinio židinių susidarymo rizika išliks gana didelė ir 2021 metais, bet labai priklausys nuo klimatinių sąlygų eglių vegetacijos metu.

Pastarus dvejus metus viršūninis žievėgraužis tapo vienu iš žalingiausių pušies liemenų kenkėjų Lietuvos miškuose. Pakankamai drėgna ir be ilgesnių ypač karštų/sausringų laikotarpių vasara bei vykdomos miško sanitarinės apsaugos priemonės, neleido susiformuoti dideliems viršūninio žievėgraužio masinio dauginimosi židiniams pušynuose.

Miško sanitariniai kirtimai kenkėjo židiniuose atlikti 192 ha plote, kur iškirsta 17,2 tūkst. kietmetrių medienos, t.y. vidutiniškai iš vieno hektaro iškirsta apie 59 kietmetrius nudžiovintų pušų (2019 metais – 68 ktm/ha). Šiuo metu pagal židinių plotą gausiausiai viršūninio žievėgraužio registruota Šalčininkų (94,5 ha), Varėnos (50,9 ha) ir Trakų (44,6 ha) regionuose, pažeistų medžių gausiausiai iškirsta Varėnos (7400 ktm.) ir Šalčininkų (3051 ktm.) regioninuose.

Nors situacija šiuo metu yra pakankamai gera ir kontroliuojama, nerimą kelia vis dar labai žemas gruntinio vandens lygis bei sausas rugsėjo (pagal www.meteo.lt informaciją: kritulių buvo mažiau nei 0,5 SKN, atskiruose rajonuose vos 0,2 SKN) mėnuo.

Jei 2020/2021 metų žiemą nebus pakankamo kiekio kritulių, o ypač sniego, pušynai bus menkai atsparūs kenkėjų bei ligų pažeidimams dėl 2018-2019 metų sausrų poveikio. Viršūninio žievėgraužio masinio židinių susidarymo rizika išliks labai didelė ir 2021 metais.