Miškų sanitarinės būklės apžvalga

Ką tik publikuota miškų sanitarinės būklės metinė apžvalga, kurią parengė Valstybinė miškų tarnyba. Anot apžvalgos, praėjusiais metais nudžiūvus, užmirkus, išvertus vėjui ar sunaikinus gaisrui šalyje žuvo 610 ha medynų ir želdinių (316 ha spygliuočių, 223 ha kietųjų ir 71 ha minkštųjų lapuočių), iš jų vabzdžiai sunaikino 135 ha (visus eglės liemenų kenkėjai), ligos 218 ha (uosių džiūvimas 217 ha, 35,6% nuo viso žuvusio ploto), žvėrys 7 ha (bebrai 5 ha), abiotiniai veiksniai 249 ha (vėjas 126 ha).

Infekcinės ligos pažeidė 4909 ha miško (daugiausia: džiūstantys uosiai 2132 ha, drebulinės pinties pūdomos drebulės 2038 ha, džiūstantys ąžuolai 352 ha): iš 2013 metų buvo likę 3954 ha, naujų pažeidimų atsirado 1862 ha, sunyko savaime 907 ha. Sanitarinėmis priemonėmis ligų pažeisti medžiai pašalinti 2339 ha plote, pažeidimų 2015 metams lieka 2570 ha.

Žvėrys pažeidė 1752 ha miško: iš 2013 metų buvo likę 1614 ha, naujų pažeidimų atsirado 2625 ha (daugiausia – 1705 ha nukandžiotais ūgliais jaunuolynų), sunyko savaime 2487 ha. Žvėrių pažeidimai likviduoti 770 ha plote, sekantiems metams liko 982 ha.

Prognozuojama, kad sanitariniu požiūriu nepalankiausia padėtis 2015 metais bus pusamžiuose, brandžiuose ir perbrendusiuose eglynuose dėl žievėgraužio tipografo (Ips typographus) populiacijos plitimo. Dėl to eglynuose galimi virš 1 ha ploto ištisinio pakenkimo daugybiniai židiniai. Didžiausia rizika medynuose, kur laiku nebuvo sutvarkyti 2014 m. žievėgraužių pirminiai židiniai, nuo vėtrų nukentėję miškai, stabilumą praradę vyresni eglynai. Žiemą naujai atsiradę ir nesutvarkytos eglių vėjavartos-vėjalaužos 2015 m. pavasarį gali inicijuoti žievėgraužių židinių kilimą naujose vietose.

Visą ataskaitą galite rasti čia: