Miškų savininkų mokami mokesčiai įvairiose šalyse

Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) kreipėsi į giminingas organizacijas ar miškų informacinius centrus Austrijoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje prašydama pateikti informaciją apie tose šalyse privačių miškų savininkų mokamus mokesčius.

Austrija:

Miškų savininkai, parduodantys apvaliąją medieną, moka 0-15% dydžio mokestį, kitaip vadinamą Miško dirvos produktyvumo mokestį, kurio tarifas vidutiniškai sudaro 7% nuo kasmet gautų pajamų. Buhalterinę apskaitą reikalaujama pradėti vesti tuomet, kuomet pajamos iš miško ūkinės veiklos viršija 400 000 EUR per metus.

Estija:

Mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per Nekilnojamojo turto mokesčio prizmę, taikant metinį žemės mokesčio tarifą, kuris lygus 0.1% sklypo vertės. Taip pat skaičiuojamas bendras 20% mokesčio tarifas už pajamas, gautas iš miškų ūkio veiklos, ar tai būtų parduotus pagamintus apvaliosios medienos sortimentus, statų mišką, miško valdą ar miško valdos nuomą ir pan.

Mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai, ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan., suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis už ateinančius tris metus į priekį.

Latvija:

Mokesčiai už privačių miškų naudojimą skaičiuojami per Gyventojų pajamų mokesčio prizmę. Skaičiuojamas 10% mokesčio tarifas už parduotą pagamintos apvaliosios medienos sortimentus arba 10% mokesčio už parduotą statų mišką.

Jei privatus miško savininkas parduoda medieną stačiu mišku, gautų pajamų suma, nuo kurios turėtų būti mokami Gyventojų pajamų mokestis mažinama 25%, tačiau jei parduodami jau pagaminti apvaliosios medienos sortimentai, ši dalis siekia 50%. Be to, Mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai (ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis.

Privatūs miško savininkai, kurie nėra registruoti kaip ūkinės ekonominės veiklos vienetai, nemoka nustatytų mokesčių, tai už turi atlikti įmonės, kurios perka medieną stačiu mišku arba apvaliosios medienos sortimentais.

Nuo 2012 metais pradėtiems kurtis privačių miško savininkų kooperatyvams taikomas 0% tarifo pelno mokestis.

Norvegija:

Miškų savininkai, per metus kertantys mažiau nei 3000 m3 medienos, priklausomai nuo medžių rūšies, moka 5-15% dydžio Gyventojų pajamų mokestį, vidutiniškai jis sudaro 8% nuo gautų pajamų.

Miškų savininkai, per metus kertantys daugiau nei 3000 m3 medienos, priklausomai nuo medžių rūšies, moka 10-25% dydžio Gyventojų pajamų mokestį.

Mokesčių inspekcijai pateikus dokumentinius (sąskaitos, čekiai ir pan.) įrodymus, kad į tą patį miško valdos sklypą buvo investuotos lėšos, tokios kaip geresnei miško valdos priežiūrai (ugdomiesiems kirtimams, miško kelių tvarkymui ir pan.), suma minusuojama iš tos, nuo kurios būtų skaičiuojamas pajamų mokestis. Yra apskaičiuota, kad tokiu būdu pajamų mokesčio dydis sumažinimas 50-60%.

Šveicarija:

Miškų savininkai, priklausomai nuo kantono, kuriame yra miško valda, kasmet moka 0,05-0,3% tarifo Nekilnojamojo turto mokestį. Taip pat kiekvienais metais miško savininkai turi mokėti Federalinį Gyventojų pajamų mokestį už parduodamą apvaliąją medieną, kurio dydis gali būti 0-11,5% ir papildomai Kantono Gyventojų pajamų mokestį už parduodamą apvaliąją medieną, kurio dydis gali būti 0-17,76%.

Primename, kad š.m. sausio mėnesį LR Seimas priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo nustatė papildomai prie jau dabar privačių miškų savininkų mokamo 15% gyventojų pajamų mokesčio 5% atskaitymo mokesčio įvedimui privačių miškų savininkams ir valdytojams nuo visų gaunamų pajamų už parduotą žaliavinę medieną.