Miškų ūkio vertinimo indikatoriai

07.12.15

Prof. Andrius Kuliešis apžvelgia miškų ūkio vertinimo sistemos (SEMAFOR), panaudojant darnaus miško ūkio monitoringo kriterijus ir indikatorius, pilotinio projekto rezultatus, skelbia Valstybinė miškų tarnyba.

Medienos kirtimai, lyginant su praėjusia apskaita (2011) sumažėjo. Apskaitiniame laikotarpyje kasmet buvo pagaminama po 475 mln. m³ apvalios medienos. Medienos prieaugis gerokai viršija kirtimus. Kasmet medienos tūris Europos miškuose padidėja 403 mln. m³ arba 1,4 proc. intensyvumu. Kasmet 2005 -2015 m. laikotarpyje miškų biomasėje buvo sukaupiama vidutiniškai po 719 mln. t. CO² arba 3,3 t/ha. Ženkliai padidėjo medienos sunaudojimas kurui šiaurės ir centrinės vakarų Europos šalyse.

Daug diskusijų sukėlė Europos miško ūkio vertinimo sistemos (SEMAFOR), panaudojant darnaus miško ūkio monitoringo kriterijus ir indikatorius, pilotinio projekto rezultatai. Visi 35 darnaus miško ūkio monitoringo indikatoriai vertinimo sistemoje yra sudalinti į kontekstinius, bazinius ir vertinamuosius. Kontekstiniai ir baziniai yra skirti bendrai situacijai šalies miško ūkyje charakterizuoti, vertinimui nėra naudojami. Vertinamieji indikatoriai, siekiant palyginamumo tarp šalių, yra išreiškiami santykiniais dydžiais. Kiekvienam indikatoriui yra nustatyti „slenksčiai“, kuriuos peržengus šalies miško ūkis patenka į tam tikrą rūpestį keliančią zoną.

Šalys daugiausia pastabų pateikė dėl vertinamųjų kriterijų, slenksčių dydžio, ar jie turi būti bendri visoms šalims ar diferencijuoti pagal šalių specifines sąlygas. Šalys nepalaikė siekimo tuo pačiu metu plėsti apsauginius, saugojamus, o taip pat skirtus medienos gamybai, miškų plotus, griežtai vertinti savaime atsiželdančių miškų plotų mažėjimą, daugelio Europos šalių priskyrimą rizikos zonai dėl oro teršalų padidėjusio iškritimo bei su juo susijusio dirvožemio eutrofikacijos lygio didėjimo. Ne visų šalių priimti teisės aktai, miškų programos, nacionalinė politika, nacionaliniai apibrėžimai atitinka vertinimus, siūlomus priimti šalių miško ūkio vertinimo sistemoje.

Todėl nemažai šalių pasisakė už mišrią vertinimo sistemą – taikant dalį bendrų visoms šalims, o kitą dalį individualių kiekvienai šaliai indikatorių slenksčių reikšmių, atsižvelgiant į vertinamos šalies specifines sąlygas, miškų ūkio tradicijas. Kokybiniai kriterijai nuo šiol bus nagrinėjami neatsiejamai su kiekybiniais kriterijais. Patikslintas arba naujai suformuluotas trijų indikatorių turinys – tai miško žemių degradacija, miškų fragmentacija ir bendrosios miško paukščių rūšys. Kultūrinės vertybės miškuose ir miškotvarkos planai buvo priskirti kokybiniams indikatoriams. Kriterijų ir indikatorių stabilumas, didelis atsargumas bei motyvacija, tikslinant jų turinį suteikia visai sistemai vis didesnį pasitikėjimą bei taikymą atskirose šalyse.