Nesaldi miško savininkų patirtis: valdininkai griebiasi bet ko, kad tik įtiktų Briuselio biurokratams

Europos Komisija, prieš septynerius metus niuktelėjusi Lietuvai, kad ši laiku nenustatė pakankamo kiekio biologinei įvairovei išsaugoti skirtų „Natura 2000“ teritorijų, neprimetė procedūrų, kaip tas buveines įteisinti. Taigi Lietuvoje buvo imtasi skubos, kad tik nebeniurnėtų Briuselis. Aplinkos ministerija parengė vietovių sąrašą, kurios atitinka buveinių atrankos kriterijus, ir pateikė jį svarstyti Europos Komisijai (EK). Vėliau jis buvo pildomas. Tad jei 2005-aisiais Lietuvoje buvo išskirta apie 38,8 tūkst. hektarų Europos Bendrijos (EB) svarbos natūralių miško buveinių, 2018-aisiais miškuose jau buvo kartografuota apie 60 tūkst. tokių buveinių, apimančių kone 257 tūkst. hektarų miško.

Miškininkas, akademikas Stasys Karazija, yra sakę, jog situacija taip atrodo, tarsi miško buveinių ieškotojai specialiai būtų sumanę pagerinti ES vidurkį, – sudaryti buveinių atrankos kriterijai ir metodika iš dalies nebeatitiko ES normatyvų. „Pavyzdžiui, buveinei Vakarų taiga 2015-aisiais buvo priskirta apie 57 tūkst. hektarų, nors buveinės pavadinimas „taiga“ leidžia abejoti, ar iš viso šių buveinių gali būti Lietuvoje. EB svarbos buveinių aprašymo vadove nurodoma, kad Vakarų taigos buveinių šiuo metu daugiausia randama Suomijos šiaurėje ir rytuose bei Švedijos šiaurinėje dalyje. Lietuvoje gi realus Vakarų taigos buveinių plotas galėtų būti apie 6–7 tūkst. ha, tuo tarpu šioms buveinėms Lietuvoje priskirtos vietos, kur auga ąžuolai, kas taigai visai nebūdinga“, – svarstė S.Karazija. Pasak jo, bet kokią veiklą miške reikia vykdyti remiantis racionalumo kriterijumi, o miško ekologija turėtų būti pagrįsta protingumo kriterijus.

Anot Privačių miškų savininkų asociacijos direktorės Giedrės Žygaitytės Šlevinskės, Lietuvos valdininkai yra sugalvoję gan paprastą schemą pagausinti Europinių buveinių apimtis. Tam tikras buveines įrašo grupės ekspertų, kurių darbas neaudituojamas, vėliau visa tai įtvirtinama ministro įsakymu, o Europos Komisijos pareigūnai per daug nesigilindami visam tam pritaria ir sąrašą patvirtina.

Asociacijos nuomone, visas šis Europinių buveinių įteisinimo procesas būtų buvęs sklandus, jei jos būtų prilygintos saugomomis teritorijomis pagal įprastines teritorijų planavimo procedūras. „Aišku, apie bet kuriuos veiksmus turėjo būti informuoti savininkai. Tokiu būdu teritorijos būtų tapusios integraliomis, kad ir Dzūkijos ar Žemaitijos nacionalinio parko dalimis“, – teigė asociacijos vadovė.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2023/05/15/news/nuo-liepos-keiciasi-tvarka-kaip-apsipirksime-prekybos-tinkluose-tai-zinoti-tiesiog-butina-27018347