Norint parduoti mišką, privatūs miško savininkai susiduria su sunkumais

2025-03-13

Miškų įstatyme yra numatyta, kad miško žemės privati valda negali būti skaidoma į mažesnius kaip 5 ha dydžio sklypus, išskyrus keturis atvejus – kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miško valda ir šiuo atveju privati miško valda gali būti padalyta į ne daugiau dalių, negu sprendime nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkūrimo tame sklype, kai atidalijama privati miško valda, kurioje yra žemės ūkio naudmenos, atidalijant šias žemės ūkio naudmenas (šiuo atveju formuojami du sklypai – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties), kai atidalijama miško žemė, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru nekilnojamojo turto objektu, ir kai atidalijama privati miško valda buvusiai sodybai atstatyti.

Tokios teisės normos piktina miškų savininkus. Jų nuomone, dėl nustatyto 5 ha ploto yra prieštaravimas: šalyje yra daugybė daug mažesnių miško plotelių nei 5 ha, kurie atsirado atstatant nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perkeliant žemes iš vienos vietos į kitą. Tad piliečių padėtis nėra vienoda – vieni gali parduoti jiems priklausantį kelių ha mišką, o kiti, pavyzdžiui, turintys 8 ha, negali atskirti ir parduoti 3 ha miško.

Dvigubi standartai

Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) valdybos narys Aidas Pivoriūnas prisiminė MĮ kūrimo tikslus: „Šio įstatymo sumanytojų intencijos neskaidyti miško sklypų buvo geros, nes visi supranta, kad miškas, kaip ekosistema, didelė, svarbi turto ir gyvosios gamtos valdymo terpė, nepasiduoda jokioms riboms.

Kita nuostata, išplaukianti iš miškų valdymo praktikos, yra tinkamai subalansuoti tris pagrindines darnaus ūkininkavimo sąlygas – užtikrinti dirbančiųjų socialinę gerovę, ekologinius veiksnius (gamtininkavimą, ūkininkavimą, gamtos apsaugą, vertybių išryškinimą) ir ekonominę naudą, kuri galima tik tuo atveju, jei miško valdos yra didelės. Kuo didesnės valdos, tuo lengviau subalansuoti. Tokia idėja buvo prieš 20 metų.“

A. Pivoriūno įsitikinimu, šios nuostatos yra sėkmingai apeinamos arba neįgyvendintos. Miško valdų dydžio ribojimas sukelia savininkams galvos skausmą, didina biurokratiją, leidžia notarams uždirbti ir nieko bendro su miškininkyste neturi.

„Pasaulyje visi gerai ūkininkaujantys miškų valdytojai ne smulkina, bet stambina miškų valdas – tai aksioma. 5 ha ribojimas, lygiai kaip ir nuostata neleisti valdyti daugiau 1,5 tūkst. ha miško – dirbtinė nuostata. Tai, kad miško savininkas negali parduoti mažiau nei 5 ha miško, nes turi galimybes apsaugoti nuo ligų ar kenkėjų tik dalį miško – viena iš praktikos išplaukiančių situacijų, kai įstatymo nuostatos veikia prieš gražius tikslus palaikyti gerą ūkininkavimą“, – pabrėžė redakcijos pašnekovas ir pridūrė, jog šį klausimą būtų galima išspręsti panaikinus 5 ir 1,5 tūkst. ha ribojimo nuostatą. Norint išsaugoti miškus, reikėtų atsižvelgti į visai kitus kriterijus, o ne tik į ribas.

„Nuo ribojimų įsigaliojimo praėjo nemažai laiko, todėl būtų galima išsiaiškinti ir įvertinti, kokią naudą jie davė. Tai, kad, turintys mažesnius nei 5 ha miško sklypus, gali juos laisvai parduoti, dar vienas argumentas, jog Lietuvoje yra dvigubų standartų. Tokie dalykai sukuria nevienodas sąlygas disponuoti savo turtu. Dvigubų standartų miško savininkams taikymas prie geresnės šalies miškų būklės niekaip neprisideda, tokios įstatyminės nuostatos, nedavė jokios naudos“, – neabejojo LMS valdybos narys.

Jis įvardijo ir kitokią situaciją – valstybinis miškų ūkis valdo 1 mln. ha miškų, bet ten jokių ribojimų – nei pirkti miško plotus, skaldant ribas, nei plėsti nėra. Kodėl yra tokia neteisybė, A. Pivoriūnas sakė negalintis atsakyti.

Reikėtų naujo įstatymo

„Kalbant apie MĮ, galiojantį nuo 1994 m., galima pasakyti, kad jis apaugintas visokiais keistais, visai ne įstatymui tinkančiais dalykais. Atėjo laikas parengti visiškai naują įstatymą neskubant, neformuojant įvaizdžio, kad vyksta keitimai, nors realiai nieko nepadaroma.

Reikėtų mažiau viešųjų ryšių akcijų, o daugiau dirbti reaguojant į naujas aktualijas. Manyčiau, kad MĮ reikėtų parašyti iš naujo. Naujas įstatymas turėtų būti nukreiptas ne į praeities skaudulių arba nekorektiškumų taisymą, o į geresnės kokybės ateities miškų auginimą ir miškų plotų didėjimą, tai turėtų būti naujo MĮ pagrindinė sąlyga. Kol to nebus padaryta, jei nėra politinės valios ką nors įstatyme keisti, tai MĮ turėtų būti paskelbtas moratoriumas, nes su kiekvienu pataisymu kokybė blogėja. Čia kaip su geranoriškomis medikų pastangomis išgydyti onkologinį ligonį, kurio kūną apėmusios metastazės – jie bando gydyti šalindami metastazes, kol galiausiai taip sužaloja kūną, kad ligonis numiršta ne nuo naviko, o nuo dažno metastazių šalinimo“, – naujo MĮ būtinybę akcentavo A. Pivoriūnas.