Nukertant medį galima išsaugoti mišką

Ša­ly­je siau­tė­jant aud­roms rei­kia su­si­mąs­ty­ti apie tai, kad au­gi­nant miš­ką ne­už­ten­ka pa­si­ti­kė­ti tik gam­tos dos­nu­mu. Kar­tais ap­va­lant miš­ką nuo ken­kė­jų, vė­jo­var­tos ar vė­jo­lau­žos pa­žeis­tų me­džių ga­li­ma ap­sau­go­ti di­de­lius miš­ko plo­tus.

„Si­tua­ci­ja par­adok­sa­li, ta­čiau pa­au­ko­jant ir iš­ker­tant kai ku­riuos me­džius, miš­kui pa­da­ry­si­me dau­giau nau­dos, nei juos pa­lie­kant. Dėl to miš­kų sa­vi­nin­kai tu­rė­tų rim­tai žiū­rė­ti į sa­ni­ta­ri­nius kir­ti­mus, ku­rių me­tu iš­ker­ta­mi stip­riai pa­žeis­ti, džiūs­tan­tys me­džiai ir sau­suo­liai“, – tei­gia lie­tu­viš­kos miš­ki­nin­kys­tės kom­pa­ni­jos „Tim­bex“ vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas And­rius Ker­te­nis.

Ne­prik­lau­so­mai nuo me­dy­no am­žiaus vyk­do­mi sa­ni­ta­ri­niai miš­ko kir­ti­mai ga­li bū­ti at­ran­ki­niai ir ply­nie­ji. At­ran­ki­niais kir­ti­mais iš­ker­ta­mi tik pa­žeis­ti me­džiai ir sau­suo­liai ar­ba to­kių me­džių gru­pės, jei jos uži­ma ne di­des­nį nei 0,1 hek­ta­ro plo­tą. Tuo tar­pu ply­nai­siais kir­ti­mais iš­ker­ta­mas vi­sas di­des­nio nei 0,1 hek­ta­ro me­dy­no plo­tas. Be to, jei iš­kir­tus pa­žeis­tus me­džius, me­dy­nas tam­pa la­bai re­tas (0,4 skal­su­mo ir ma­žiau), taip pat rei­kė­tų vyk­dy­ti ply­ną­jį sa­ni­ta­ri­nį kir­ti­mą. Ply­nų sa­ni­ta­ri­nių kir­ti­mų plo­tas ne­ri­bo­ja­mas.

Tie­sa, įver­tin­ti, ku­rį kir­ti­mą vyk­dy­ti tiks­lin­giau­sia, nė­ra pa­pras­ta, to­dėl miš­ko sa­vi­nin­kai tu­rė­tų kreip­tis į spe­cia­lis­tus.

„La­bai pa­žeis­tais ir sa­ni­ta­ri­nių kir­ti­mų me­tu ker­ta­mais me­džiais lai­ko­mi to­kie, ku­rių dau­giau nei pu­sė spyg­lių ar du treč­da­liai la­pų ne­grįž­ta­mai pa­žeis­ta, ar­ba to­kie, ku­rių nu­lauž­ta ar ne­grįž­ta­mai nu­džiu­vę dau­giau nei treč­da­lis la­jos. Į šią ka­te­go­ri­ją taip pat pa­ten­ka vė­jo­var­tos, vė­jo­lau­žos, snieg­lau­žos bei me­džiai, po ku­rių žie­ve vys­to­si pa­vo­jin­gi me­džių lie­me­nų ken­kė­jai“, – pa­sa­ko­ja miš­ki­nin­kas.

A.Ker­te­nio tei­gi­mu, svei­ki spyg­liuo­čiai iki pir­mų­jų lė­liu­kių su­si­for­ma­vi­mo tu­ri bū­ti iš­kirs­ti ir iš­vež­ti ne ar­čiau nei 3 ki­lo­me­tro nuo me­dy­no, ku­ria­me tų spyg­liuo­čių me­džių rū­šių yra dau­giau nei 20 proc., at­stu­mu ir nu­žie­vin­ti su­nai­ki­nant ken­kė­jus. Jei ken­kė­jų ak­ty­vu­mas pa­ste­bė­tas di­des­nia­me nei 1 hek­ta­ro plo­te, pri­va­tūs miš­ko sa­vi­nin­kai tu­ri ne­del­siant apie tai pra­neš­ti miš­kų urė­di­jai, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je yra jam pri­klau­san­ti miš­ko val­da.

Vyk­dant at­ran­ki­nius sa­ni­ta­ri­nius miš­ko kir­ti­mus me­die­na ga­be­na­ma ke­liais, na­tū­ra­lio­mis pros­ky­no­mis, o jei jų nė­ra – at­siž­vel­giant į rel­je­fą, tar­pais tarp me­džių ar­ti­miau­siu at­stu­mu iki me­die­nos san­dė­lio. Me­die­nai ga­ben­ti truk­dan­čius pa­vie­nius me­džius taip pat lei­džia­ma iš­kirs­ti.

„Sau­suo­lių ir ki­tos men­ka­ver­tės me­die­nos ne­ver­tė­tų tie­siog iš­mes­ti – tuo už­sii­man­čios bend­ro­vės iš kir­ti­mo at­lie­kų ga­li pa­ga­min­ti me­die­nos bio­ku­rą, – tei­gia miš­ki­nin­kas – Be to, sa­ni­ta­ri­ne būk­le sa­vo miš­ko val­do­je de­ra tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ir sie­kiant ne­pa­žeis­ti kai­my­ni­nių miš­ko val­dų.“