Nuo Šaltojo karo laikų iki šiol priešiškos valstybės rėksnius pamalonina ir pinigais

Aidas Pivoriūnas – miškininkas, turintis solidžią šios veiklos patirtį. Būdamas Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas jis gerai mato ir tai, kokių tikslų siekia įvairaus plauko visuomenininkai, piestu stojantys prieš miškų kirtimus, taigi kartu ir prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

„Per 2016–2020 metų Seimo kadenciją ypač suaktyvėjo iš Baltarusijos biokurą importavusių verslininkų spaudimas. Jie per rinkimus rėmė tuometę Seimo daugumą, o paskui reikalavo mažinti miškų kirtimus, vadinasi, mažinti ir kirtimų atliekas – lietuviško biokuro naudojimą“, – į praeitį grįžtelėjo A.Pivoriūnas.

Maždaug tuo metu savivaldybėms priklausančios energetikos įmonės keitė mazuto bei dujų deginimo katilus į kitokius – šilumai gaminti vietoj iškastinio kuro vis daugiau buvo naudojama biokuro.

„Lietuvoje biokuro yra pakankamai, bet Baltarusija jo turėjo daug ir pigaus. Vadinasi, reikėjo už– gniaužti jo gamybą mūsų šalyje. O panaudoti isteriją dėl miškų kirtimo patogu tam, kad vietos politikai imtų pataikauti rėksniams.

Aktyviausiai veikė tam tikslui 2017-aisiais sukurtas judėjimas „Gyvas miškas“. Bet kai pradėjo aiškėti, kad jame dalyvauja ir tie teistumą turintys žmonės, kurie stabdė Žygaičiuose skalūnų dujų žvalgybą, minėtas judėjimas prigeso, o jo vietoje atsirado asociacija „Gyvo žalio“.

Joje gamtai advokatavo tie patys žmonės ir net paties prezidento buvo apdovanoti už aplinkosaugos veiklą“, – priminė A.Pivoriūnas.

Pasak jo, šiuo metu iš trečiųjų šalių importuojamo biokuro klausimas nėra aktualus, nes ES yra įvedusi Rusijai ir Baltarusijai sankcijas. „Tačiau akivaizdu, kad sankcijos bus panaikintos, nes Europa yra priklausoma nuo Rusijos ir Baltarusijos medienos nė kiek ne mažiau nei nuo „Gazprom“ dujų. O ir JAV dėl muitų tarifų politikos nusprendė savo medienos sektorių maitinti ne Kanados, bet Rusijos mediena, ir gali būti, kad netrukus jų rinka vėl bus atverta Rusijai. Dėl medienos stygiaus 2025-aisiais Vokietijos lentpjūvystės sektorius sumenko net 40 proc., o Suomijoje jį apniko baisūs nuostoliai – joje uždaromos galingos įmonės. Suomiai kruopščiai laikosi įsipareigojimo dėl sankcijų neimportuoti medienos iš Rusijos ir jie nebeturi žaliavos. Be to, ir Suomijoje buvo stipri aplinkosaugos organizacijų įtaka, dėl kurios stipriai buvo apribota miškotvarkos veikla šalies viduje“, – aiškino A.Pivoriūnas.

RC nėra duomenų nei apie „Gyvo miško“, nei apie „Gyvo žalio“ asociacijas – jos nebuvo registruotos, tad nėra duomenų ir apie jų finansavimą. Interneto svetainėje gyvasmiskas.lt, kurioje prie sienos buvo kalama ir „Ikea“, naujienų srautas nutrūko 2023 metais.

„Rinkoje tuščios vietos nebūna – į prigesusių organizacijų vietą stojo virtualus judėjimas „Girių spiečius“. Jame dalyvauja ir Sengirės fondas, ir Linos Paškevičiūtės vadovaujama asociacija „Aplinkosaugos koalicija“. Tai įvairialypė Lietuvos miško gelbėtojų plejada, kuri stoja prieš miškų plynuosius kirtimus, nors tai yra vienas aiškiai reglamentuotų ūkininkavimo miškuose būdų. Šis judėjimas turi viešąją įstaigą – 2023 m. įkurtą „Girių inspekciją“. Ji nedalyvauja jokiuose protestuose, nes viskas vyksta po virtualiuoju „Girių spiečiaus“ skėčiu. Pastaruosius kelerius metus šių visuomenininkų veikla buvo skirta Valstybinių miškų urėdijos reputacijai suteršti ir parodyti, kokie grobuonys yra privatūs miškininkai“, – situaciją apibūdino A.Pivoriūnas.

RC duomenimis, viešąją įstaigą „Aplinkosaugos koalicija“ 2024-aisiais pasiekusi parama (2025-ųjų finansinė ataskaita dar nepateikta) iš juridinių ir fizinių asmenų sudarė apie 69 tūkst. eurų.

Koalicijai daugiausia paramos skyrė bendrovė „Argilis“ – 25 tūkst. eurų, „Pixelmator Team“ – 30 tūkst. eurų. Iš viso (su 1,2 proc. GPM aukotojais) užpernai koalicija gavo 74 739 eurus paramos.

RC duomenimis, koalicija vienija Aplinkosaugos informacijos centrą, asociaciją „Baltijos vilkas“, viešąsias įstaigas „DVI Darnaus vystymo iniciatyvos“, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondą, „Rūpi“ ir kitas. Dar solidžiau atrodo viešosios įstaigos Sengirės fondo biudžetas. 2024-aisiais iš viso jis gavo 1,32 mln. eurų paramos, 2023-iaisiais – 897 117 eurų.

Užpernai dosnūs buvo anoniminiai rėmėjai, kurie „sengirininkus“ pamaitino 165 043 eurais. Lietuvos juridinių asmenų parama pastarajai įstaigai 2024-aisiais sudarė 638 211 eurų, užsienio įmonių – 27 762 eurus, Lietuvos fizinių asmenų – 369 903 eurus. 14 198 eurų vertės paramą organizacija gavo natūra – miško sklypais.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/02/13/news/-nuo-saltojo-karo-laiku-iki-siol-priesiskos-valstybes-reksnius-pamalonina-ir-pinigais-41305996