Paneigė miškų apokaliptinius vaizdus

2021 05 31

Praėjusiais metais mokslo žurnalas „Nature” publikavo Guido Ceccherini su keliais bendraautoriaus Europos Sąjungos užsakymu parengtą straipsnį apie didėjantį miško naudojimo Europoje mastą. Tai sukėlė didelį ne tik visuomenės, bet ir miškų mokslininkų nepasitenkinimą, bei iššaukė neregėtą kritikos reakciją dėl mokslininkų etikos pažeidimų, neva „grojame to kūrinius, kas užsako muziką”.

Prieš kelias savaites pasirodė net du didelės apimties mokslininkų grupių parengti moksliai straipsniai, paneigiantys bandytus piešti apokaliptinius vaizdus ir atrandantys rimtų metodolginių netikslumų anksčiau skelbtoje publikacijoje, dėl kurių ten dėstomos tiesos negali būti vertinamos rimtai.

Mokslininkų kolektyvas, vadovaujamas Iddo K. Wernick, savo straipsnyje kritikuoja G. Ceccherini pasirinktus miško žemės apaugimo medžiais nustatymo pagal „GFC Landsat” duomenų rinkinius, kurie buvo naudojami analizei, nes pastarieji yra paremti nuotoliniu stebėjimu iš palydovų ir kurie neteikia jokios informacijos apie jauno miško buvimą. Dėl to, apibendrinant galima teigti, kad G. Ceccherini miško dangos Europoje įvertinimo aprašyme yra rimtų nenuoseklumų, dėl kurių teigti, jog mažėja miško plotai Europoje, nėra jokio pagrindo.

Kita miškų mokslininkų grupė, vadovaujama autoriaus Marc Pallahi iš Europos miškų instituto savo straipsnyje teigia, jog naudoti „Global Forest Watch2” ir „GlobBiomass3” duomenys ir jų pagrindu atlikta analizė neatspindi miškų augimo ciklo kaitos, natūralaus atžėlimo ir iškritimo faktų, neapima ilgesnio nei dešimt metų miškų ploto inventorizacijos duomenų, todėl negali būti naudojama už pagrindą Europos Sąjungos politikų, kurie rengia Žaliojo kurso, Miškų strategijos, kitų dokumentų įgyvendinimo priemones.