Privačių miškų savininkai – vien pažadų nereikia, pažadai nedžiugina
2024-02-06
Sostinės širdy – prie Katedros aikštės, visas tris dienas vilniečiai ir miesto svečiai galėjo pirmąkart savo akimis pamatyti medkirtę, medvežę, medienvežes mašinas, biokuro ruošimo įrangą, skiedrovežį, miško savininkų darbo įrankius, apie kuriuos noriai ir draugiškai pasakojo šių mašinų operatoriai minioms besidominčiųjų. Praėjusios savaitės pabaigoje nuaidėjo iš šios laikinos stovėjimo aikštelės išvažiuojančių traktorių ir miškavežių gausmai. Tačiau tai nėra pergalingos ovacijos. Akcija siekta solidarizuotis su ūkininkais, o taip pat atkreipti dėmesį į miško savininkų interesų nepaisymą. Ūkininkai lyg ir sulaukė žodinio patvirtinimo dėl akcizų naštos ar daugiamečių pievų reglamentavimo lengvinimo, o štai miškininkystės rebusai buvo naujiena premjerei ir Seimo pirmininkei. Buvome liudininkais, jog daugelis miško savininkus graužiančių dalykų yra naujiena šioms garbioms valstybės moterims.
Visgi, teigiamai nuteikia, jog mūsų žodis buvo išgirstas: visų pirma, privačių miškų savininkai reikalauja atviro dialogo vykdant saugomų teritorijų steigimą jų valdose. Apmaudu, kad labai dažnai kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises.
Miško savininkai nėra prieš saugomas teritorijas, tačiau šių teritorijų plėtra neturi vykti privačių miškų savininkų sąskaita, turi būti sukurtas adekvatus kompensavimo už įsteigtas saugomas teritorijas mechanizmas, kaip tai daroma civilizuotose Europos šalyse.
Nakvojant Vilniuje miškų savininkai iš Kelmės ar Švenčionių anekdotus pasakojo apie paštininkus, kurie miškų ir žemės savininkams nešė valdiškai surašytas „gromotas“ apie atrastus varliagyvius ar atrastus lizdus vidury miško valdų ir aklinai apribotus darbus miškuose kilometru aplink. Tuose laiškuose kukliai nutylima, kad į valdas buvo įsibrauta be savininkų žinios, visiškai neaišku, kada paukščiai ar varliagyviai aptikti ir nė žodžiu neužsimenama kokių galima tikėtis kokių kompensacijų galima tikėtis. Beje, panašią Švedijos gamtos apsaugos inspektorių veiklą smarkiai apribojo tenykštis Aukščiausiasis teismas, kuris uždraudė plėsti saugomas teritorijas ir riboti veiklą miškuose be rinkos kainos kompensacijos ir savininko ar savininkės pritarimo.
Lietuvos miškininkai susitikimuose pas premjerę ir Seimo pirmininkę taip pat aiškinosi, kur nukeliauja lėšos už parduotą žaliavinę medieną apmokestinus 5 proc. mokesčiu visas pajamas, gaunamas iš veiklos miškuose.
Yra ir kitų opių problemų. Nerimą kelia vis dar įstrigęs leidimų kirsti mišką išdavimas, rizika dėl galimo medienos žaliavos trūkumo. Darbai miškuose šiuo metu turėtų virte virti, deja, situacija yra priešinga.
Šiltuoju metų laiku medienos ruošos veiklos ribojamos, todėl sprendimai dėl kirtimų leidimų turi būti priimti skubiai.
Šios protesto akcijos parodė, kad galime būti vieningi ir tai tik pradžia. Kviečiame jungtis ir kitas miškų sektoriaus organizacijas ginant privačių miškų interesus.
Straipsnio šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/agro-naujienos/2024/02/03/news/giedre-slevinske-privaciu-misku-savininkams-vien-pazadu-neuzteks-30389167





