Privačių miškų vizija: Remigijus Lapinskas

Ketvirtasis į klausimus atsako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas:

Klausimas (K): Kaip ketinate spręsti importuojamos iš trečiųjų šalių medienos produktų (biokuro) importo klausimą?

Atsakymas (A): Medienos importas iš ne ES šalių turi būti reguliuojamas tarptautinėje teisėje priimtais ir taikomais būdais. Narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), Europos Sąjungoje leidžia taikyti tam tikras antidempingo priemones, kontroliuoti importuojamos medienos kokybę (radiologinius parametrus; invazinių vabzdžių ir kenkėjų prevenciją, ir pan.). Valstybės turimi ištekliai, įskaitant diplomatinę sistemą ir Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėse organizacijose sistemą, turi pasitarnauti siekiant ir tokių tikslų.

(K): Kokių priemonių imsitės siekiant padidinti šalies miškingumą?

(A): Vienas iš mūsų kertinių programinių tikslų – Nacionalinės miškų strategijos, kuri numatytų Lietuvos miškų vystymo perspektyvas ir priemones ilgam laikotarpiui, sukūrimas ir priėmimas. Miškingumo didinimo tikslo bus siekiama:

–  Nustatant miškingumo rodiklį, kurį privalomai turėtume pasiekti 2030, 2040 ir 2050 metais;

–  Įstatymu numantant žemo naudingumo balo žemes skirti miškų sodinimui;

–  Įtvirtinant ir plečiant plantacinę miškininkystę;

–  Skiriant reikalingą paramą miškų sodinimui valstybinių miškų valdytojams ir privatiems miško

savininkams;

–  Numatant privalomą buvusių užterštų teritorijų, kaip pavyzdžiui, uždaryti sąvartynai, privalomą

apsodinimą mišku.

(K): Ar siūlysite naikinti nepasiteisinusį papildomą 5% dydžio mokestį už ūkinę veiklą miške?

(A): Mokesčių sistema turėtų būti subalansuota ir vienoda įvairią veiklą vykdantiems subjektams. 5 proc mokestis privatiems miškų savininkams nuo pat pradžių buvo kontraversiškas, todėl tikrai nagrinėtume jo atsisakymo galimybę arba jei mokestis išlieka, jo tikslinės paskirties korekcijas, kad naudą pajustų jį mokantys privatūs miško savininkai.

(K): Kokius veiksmus ruošiatės atlikti, siekiant mažinti suvaržymus miškininkystei?

(A): Siektume išvengti smulkmeniško reguliavimo ir perteklinių ribojimų, tuo pačiu užtikrinant subalanduoto/darnaus miškininkavimo modelio plėtrą. Supaprastintume ir aiškesnėmis padarytume įvairias taisykles, kurios šiuo metu dažnai aiškinamos nevienareikšmiškai ir tarnauja kaip pagrindas skiriant baudas.

(K): Kokius siūlytumėte kompensacinius mechanizmus už ūkinės veiklos ribojimus?

(A): Rinkimų programoje numatome teisingą atlygį mokant kasmetes kompensacines išmokas, arba miško žemės išpirkimas sumokant teisingą ir sąžiningą rinkos kainą.

(K): Ar sutinkate, kad privačių miškų lankymas turėtų būti galimas tik gavus savininkų leidimą?

(A): Nesutinkame. Tai visiškai ribotų piliečių galimybes apsilankyti miške, pvz. grybaudamas ar uogaudamas asmuo nežino ribų, kur prasideda ir baigiasi valstybinis miškas. Tokios nuostatos įteisinimas lemtų tvorų atsiradimą miškuose, o tai būtų nepriimtina.

(K): Pažangios kaimyninės šalys, siekdamos efektyvių aplinkosaugos sprendimų mažinti oro taršą, ėmėsi didinti maksimalius miškovežio su kroviniu svorius. Koks būtų Jūsų matymas šioje srityje?

(A): LŽP jau ilgą laiką pritaria miškovežių, skiedrovežių bendros masės padidinimui iki 48 tonų.

(K): Prašome išvardinti tris esmines nuostatas privačių miškų atžvilgiu.

(A): –  Privati nuosavybė yra neginčijama ir gerbtina;

–  Smulkių miško savininkų kooperacijos skatinimas;

–  Gamtosauginių aspektų ir darnios miškininkystės stiprinimas.

(K): Prašome įvertinti pastarųjų kadencijų LR Seimo ir Vyriausybės veiklas miškų ūkio srityje.

(A): Valstybinių miškų valdymo reforma, mūsų nuomone, visiškai nepasiteisino. Prioritetu turėtų būti vietinio medienos perdirbimo verslo stiprinimas, jis turėtų būti plečiamas siekiant stabdyti medienos kaip žaliavos eksportą iš Lietuvos.

(K): Prašytume išvardinti Jūsų partijos miškų ir/ar aplinkosaugos specialistus, kurie, vykdytų pagrindines šių sričių pareigas arba bent jau prisidėtų/prisidėjo prie Jūsų partijos rinkiminių nuostatų formulavimo?

(A): Remigijus Lapinskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas; Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktorė; Vilma Gaubytė – Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė; Edmundas Greimas – Lietuvos gamtos fondo direktorius; Vytautas Nekrošius – VU teisės profesorius; Dovilė Lileikienė – miškotyros ir miškininkystės specialistė. Be abejo, tikimės, kad mus konsultuos VDU Žemės ūkio akademijos Miškų fakulteto, LAMMC Miškų instituto, VU chemijos ir geomokslų (gamtos mokslų) fakulteto mokslininkai, taip pat konsultantai iš užsienio valstybių.

(K): Ačiū Jums už atsakymus.

Klausė Aidas Pivoriūnas