Ugdomieji miško kirtimai

16.08.17

Lietuvoje medynai ugdomi ugodmaisiais miško kirtimais, kuriais siekiama formuoti tikslinę medynų rūšinę sudėtį, tankumą ir struktūrą, išsaugoti esamą bioįvairovę ir sudaryti prielaidas ją didinti, didinti bendrą medynų produktyvumą, pagerinti medienos sortimentinę struktūrą, didinti medynų atsparumą vėjavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams, laiku sunaudoti tą medieną, kuri supūtų miške jam natūraliai retėjant, stiprinti miškų estetines, rekreacines ir kitas naudingas funkcijas, sudaryti optimalias sąlygas saugomoms ekosistemoms ir objektams išlikti.

Ugdomaisiais kirtimais periodiškai, nustatytais laiko tarpais, nebrandžiame medyne iškertama dalis medžių ar krūmų, kuriuos ūkiniu ar biologiniu požiūriu palikti netikslinga.

Priklausomai nuo medyno amžiaus ir ūkinių tikslų ugdymo kirtimai skirstomi į 3 rūšis: jaunuolynų ugdymo (šviesinimai ir valymai), retinimus ir einamuosius kirtimus.

Spygliuočių, kietųjų ir minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolyno ugdymas atliekamas iki 20 metų amžiaus, spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose retinimas atliekamas 21-40 metų amžiuje, minkštųjų lapuočių medynuose retinimas atliekamas 21-30 metų amžiuje, spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose einamasis kirtimas atliekamas nuo 41 metų, o minkštųjų lapuočių medynuose einamasis kirtimas atliekamas nuo 31 metų.

Dažniausiai ugdomieji miško kirtimai atliekami vasaros mėnesiais.