Kviečiame išsakyti nuomonę dėl siūlomų Miško kirtimų taisyklių pakeitimų

2024-04-29

Aplinkos ministerija parengė Miško kirtimų taisyklių pakeitimų projektą ir pradeda viešųjų konsultacijų su visuomene bei profesine bendruomene ciklą pastaboms ir pasiūlymams gauti.

Miško kirtimų taisyklių priedo projektą galima rasti čia.

Pirmoji nuotolinė viešoji konsultacija vyks iki balandžio 29 d. Informuojame, kad šiuo metu dėl e.pilietis atnaujinimo darbų viešosios konsultacijos nuoroda yra neatyvi.  Joje galima dalyvauti užpildant apklausos anketą. Kviečiame išsakyti nuomonę ekspertus, mokslo ir studijų įstaigas, valstybines institucijas, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, socialinius partnerius.

Siūlomi Miško kirtimų taisyklių pakeitimai padės sumažinti žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę, užtikrinti, kad saugomose ir rekreaciniu požiūriu jautriose teritorijose, Europos Bendrijos svarbos buveinėse miškų ūkio veikla darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį miškų ekologinėms ir socialinėms funkcijomis.

Planuojama nustatyti, kad miestų ir miestelių teritorijose esančiuose miškuose ir 300 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribos mediena negalės būti ruošiama, ištraukiama, miško kirtimo liekanos išvežamos iš kirtavietės nuo 22 val. iki 7 val.

Įvykdžius miško kirtimus II miškų grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) ir  saugomų teritorijų miškuose būtų reikalaujama užlyginti gilesnes kaip 20 cm provėžas už biržės ribų ir miško keliuose, paliktas traukiant arba išvežant medieną ar miško kirtimo liekanas.

Mažinant žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę siūloma nustatyti, kad pagrindiniai miško kirtimai eglynuose būtų draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Taip pat siūloma atsisakyti privalomų atvejinių miško kirtimų 0,8 ir didesnio skalsumo eglynuose, neleisti vykdyti atvejinių pagrindinių miško kirtimų eglynuose, kuriuose nėra pakankamai gyvybingo pomiškio ar  jaunų medžių medžių, drausti ugdomaisiais miško kirtimais iš mišriųjų medynų formuoti grynuosius eglynus.

Ugdomieji miško kirtimai 40 metų ir vyresniuose eglynuose būtų draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Jei atrėžus plynojo sanitarinio miško kirtimo biržę III arba IV miškų grupių eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas liktų 0,4 ha ir mažesnio ploto neiškirsta nepažeista eglyno dalis, nesiribojanti su 40 metų ir vyresniais nepažeistais eglynais, būtų leista projektuoti plynąjį sanitarinį miško kirtimą visame eglyno plote, įtraukiant ir likusią nepažeistą medyno dalį.

Tam, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai būtų atsparesni neigiamiems veiksniams, siūloma nustatyti reikalavimą, kad jie plynųjų ir atvejinių miško kirtimų kirtavietėse turėtų būti paliekami tik grupėmis. Biologinei įvairovei išsaugoti skirtų medžių grupių paskirtis – inicijuoti ir paspartinti miško faunos ir floros atkūrimą iškirstoje biržės dalyje želdinių ir jaunuolyno augimo fazėse, prisidėti prie naujo medyno struktūros įvairovės.

Planuojama nustatyti, kad plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės būtų rėžiamos vengiant tiesių linijų, atsižvelgiant į miško augaviečių ribas ar reljefo formas. Numatoma leisti kirsti plynai 50-100 metrų atstumu nuo magistralinių ir krašto kelių.

Supaprastintus dviejų atvejų atvejinius pagrindinius miško kirtimus medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio, būtų leidžiama vykdyti tik atsižvelgus į medžių derliaus metus.

Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotų saugomų teritorijų III miškų grupės ir II miškų grupės normalaus drėgnumo augaviečių pušynuose numatoma nevykdyti supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų paskutinio atvejo. Siūloma apibrėžti mažosios miško technikos kriterijus ir nustatyti technologinius reikalavimus ruošiant ir ištraukiant medieną mažąja medienos ruošos technika.

Dar vienas svarbus pakeitimas – ketinama uždrausti IIA miškų grupės miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose  saugomose teritorijose, plynuosius sanitarinius miško kirtimus.

Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais galimų iškirsti medžių grupių maksimalus plotas nebūtų ribojamas, tačiau kertant IIA miškų grupės ar į saugomas teritorijas patenkantį III miškų grupės mišką sanitariniais miško kirtimais būtų privaloma papildomai saugoti medžius su mikrobuveinėmis.

Numatoma neriboti leidžiamų pertvarkyti gluosnynų, blindynų ir baltalksnynų amžiaus.

Atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtas Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas, siūloma išsamiau reglamentuoti biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų vykdymo technologinius reikalavimus Europos Bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėse. Taip pat papildyti Miško kirtimo taisyklių priedą ,,Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes“ kitomis saugomomis rūšimis.

Siūloma nustatyti, kad II-IV miškų grupių miškų žuvusiuose medynuose želdavietės paruošiamos ir miškas atkuriamas vadovaujantis Miško želdinimo ir žėlimo projektu, parengtu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų nustatyta tvarka.

Viešųjų konsultacijų ciklą numatoma tęsti iki spalio 30 d. organizuojant diskusijas ir pristatymus. Atsižvelgus į jų metu gautus siūlymus bus rengiamas aplinkos ministro įsakymo dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projektas.

Miško savininkui atlikus bet kokį veiksmą (parduodant, įkeičiant, įvykdžius ūkines priemones, naujai įveisus ar kt.), nauji duomenys privalo būti įregistruojami kadastre

2024-04-25

Iki šių metų Miškų valstybės kadastrą tvarkė Valstybinė miškų tarnyba. Tačiau nuo šių metų sausio 1 dienos, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, Valstybinė miškų tarnyba perdavė Miškų valstybės kadastrą tvarkyti VĮ Registrų centrui. Valstybinei miškų tarnybai nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta nauja su miškų kadastru susijusi funkcija – tvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis. Šie duomenys turi atitikti Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus. Duomenis teikia žemės sklypų savininkai, valdytojai ar jiems paslaugas teikiantys vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Tarnyba, priėmusi sprendimą patvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis, jį kartu su duomenimis ir dokumentais perduoda VĮ Registrų centrui.

Nuo 2024 m. sausio 1 d Valstybinė miškų tarnyba jau priėmė 267 sprendimus dėl miškų inventorizacijos ar jos duomenų patvirtinimo. Iš jų, 251 – dėl privačių miškų ir 16 sprendimų dėl valstybinių. 113 sprendimų tarnyba priėmė patvirtindama naujos miškų inventorizacijos duomenis 1240 ha plote pagal parengtus vidinės miškotvarkos projektus. Išnagrinėjus gautus prašymus, tarnyboje priimti 63 sprendimai patikslinti miškų kadastro duomenis išbraukiant iš miško žemės 18,27 ha plotą, kuris neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miško ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pagal žemės valdytojų prašymus tarnyba priėmė 56 sprendimus dėl naujai inventorizuotų miškų 107,6 ha plote registravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Vykdant VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašymus tarnyba patikrino duomenis ir priėmė sprendimus dėl miškų inventorizacijos duomenų patvirtinimo 13353 ha plote, tarp jų – ir dėl 179,8 ha plote naujai inventorizuotų miškų bei ankstesnės inventorizacijos duomenų ištaisymo 21,14 ha plote.

Šiuo metu Miškų valstybės kadastre yra įregistruota daugiau kaip 2 mln. hektarų miško žemės ploto, beveik 1,9 mln. miško taksacinių sklypų. Tai sudaro daugiau nei trečdalį šalies teritorijos.

Miškų inventorizacijos ir jos patikslinimo metu nustatytų duomenų tvirtinimo tvarką bei reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti čia: Miškų inventorizacijos ir jos patikslinimo metu nustatytų duomenų tvirtinimas – Valstybinė miškų tarnyba (lrv.lt)

Rekordinis dalyvių skaičius Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“

2024-04-24

Balandžio 20 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Šiais metais miškasodis ypatingas – akcijoje dalyvavo gausus būrys piliečių, kurių dėka visoje Lietuvoje buvo pasodinta virš 100 girių, taip įprasminant Dainų šventės šimtmetį.

Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė pagerbti šimtametes mūsų tautos tradicijas.

Šiais metais prie miškasodžio prisijungė apie 150 įmonių komandų, kurie miško sodinimą supranta kaip tvarią komandos formavimo veiklą. Taip pat miškus sodino kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Jau antrus metus iš eilės, visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas, kurios garantuoja geresnį medelių prigijimą.

Visi miškasodžio metu pasodinti sodmenys yra išauginti moderniuose VMU medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos. Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Džiugu, kad toks gausus būrys tautiečių šiais metais prisijungė prie prasmingos Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ šventės ir tokiu būdu įprasmino savo meilę gamtai bei tradicijoms.

Nuo balandžio 22 d. bus skiriamos dotacijos privačių miškų kokybei gerinti

2024-04-16

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus,  bus skiriamos dotacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) balandžio 22 d. kvies teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Tai viena iš Aplinkos ministerijos iniciatyvų formuojant klimato kaitai atsparesnius miškus ir labai gera proga privačių miškų savininkams investuoti į kokybiškesnį savo ateities mišką, kuriuo galėtų džiaugtis ir didžiuotis jo paveldėtojai.

Parama skiriama pagal Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklą „Išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų pertvarkymas į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, įvairiarūšių ir įvairiaamžių medynų formavimas“.

2024 m. šiai priemonei įgyvendinti iš valstybės biudžeto numatyta iš viso skirti 87 tūkst. eurų.  Atsižvelgiant į sodinamas medžių rūšis, taikomas jų apsaugos nuo miško kenkėjų priemones, 1 ha bus skiriama nuo 3 iki 3,9 tūkst. eurų parama vadovaujantis finansavimo sąlygų aprašu.

Kokiais atvejais skiriama parama?

Kai  Miško kirtimo taisyklių nustatyta tvarka vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai ir atkuriamas miškas, pagerinant medynų rūšinę sudėtį ir kokybę.

Kokius medynus ar krūmynus galima pertvarkyti?

• II–III grupių miškuose – nevietinių, svetimžemių ar invazinių rūšių medynus, IIA grupės miškuose – dirbtiniu būdu įveistus medynus, siekiant šių rūšių medžius ar krūmus pakeisti vietinių rūšių medžiais ar krūmais, didinti miškų natūralumą ir paskatinti biologinės įvairovės atsikūrimą;
• IV grupės miškuose – krūmynus, nevietinių, svetimžemių ar invazinių medžių rūšių medynus, gluosnynus, blindynus ir baltalksnynus iki 30 metų amžiaus, kitų minkštųjų lapuočių – iki 20 metų amžiaus jaunuolynus.

Kokiais būdais galima pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus?

• Ištisiniu, kai iki 8 ha plote (išskyrus Kuršių nerijos kalninės pušies medynus) pašalinami visi medžiai ir krūmai ir želdinama ištisai;
• koridoriais, kai pertvarkomi jaunuolynai, kuriuose iškertami koridoriai ir juose  želdinama, tarp jų paliekant neiškirstas medžių juostas;
• grupėmis, kai nevienodo skalsumo jaunuolynuose, kuriuose tikslinės medžių rūšys auga netolygiai, iškertamos mažesnio kaip 0,4 skalsumo ar nepageidaujamų medžių rūšių grupės ir vietoje jų sodinami želdiniai.

Kokia tvarka vykdomas medynų ir krūmynų pertvarkymas?

• Per ALIS sistemą Valstybinei miškų tarnybai pateikiamas prašymas kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Prie prašymo pridedamas pertvarkomo medyno Miško želdinimo ir žėlimo projektas, parengtas laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų  reikalavimų.
• Iš Valstybinės miškų tarnybos gavus Leidimą kirsti mišką specialiaisiais medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimais ir patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, vykdomi specialieji medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai. Po kirtimų miškas želdinamas, prižiūrimas ir saugomas vadovaujantis patvirtintu Miško želdinimo ir žėlimo projektu.

Plačiau apie medynų ir krūmynų pertvarkymo (rekonstrukcinius) miško kirtimus galite paskaityti Aplinkos ministerijos tinklalapyje skelbiamose Miško kirtimo rekomendacijose (Vilnius, 2011), kurias parengė prof. habil. dr. A. Juodvalkis, prof. habil. dr. S. Karazija ir dr. V. Mikšys, 5 skyriuje ,,Specialieji miško kirtimai, rekonstrukciniai miško kirtimai“.

APVA paraiškas vertins, priims sprendimus dėl dotacijų skyrimo ir jas išmokės. Valstybinė miškų tarnyba atliks įvykdytų darbų patikrą. Pertvarkyti medynai turės būti prižiūrimi ir saugomi miško savininkų lėšomis.

Raginame privačių miškų savininkus nedelsti ir teikti paraiškas gauti dotacijas. Paraiškas galima bus teikti iki birželio 21  d.16 val. arba kol bus paskirstyta visa šiam kvietimui teikti paraiškas skirta suma – 87 tūkst. eurų.

Visos paraiškos teikiamos per sistemą APVIS sistemą. Paraiškų teikimo klausimais, prašome kreiptis į atsakingus APVA specialistus tel. Nr. +37060289477 ir +37060289450 arba el. p.: miskai@apva.lt.

Ši veikla padės įgyvendinti 2021–2030 metų Nacionaliniame pažangos plane numatytus darnaus vystymosi principus, sustiprins miškų gebėjimą prisitaikyti prie klimato pokyčių, padidins jų atsparumą, užtikrins darnų miškų sektoriaus vystymąsi.