Aktualu

Puiki galimybė miškininkams gauti paramą

2024-02-28

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Paraiškas bus galima teikti iki 2024 m. balandžio 26 d.  Šiam kvietimui skirta 4,48 mln. Eur paramos lėšų.

Remiama veikla apima:

  • pamiškių formavimą;
  • miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimą arba būdingos miško struktūros palaikymą;
  • nevietinių medžių rūšių medynų (kai nevietinės medžių rūšys medyne yra vyraujančios) pertvarkymą (rekonstrukciją) į vietinių medžių rūšių medynus;
  • jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymą;
  • vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų, kaip savarankiškos investicijos, rengimą.

Galimi pareiškėjai

Paraiškas kviečiami teikti privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus.

Paramos dydis ir intensyvumas

Kai vykdoma jaunuolynų ugdymo veikla, parama skiriama mokant vienkartinę nustatyto dydžio kompensacinę išmoką už planuojamą išugdyti jaunuolyno hektarą – 365 Eur.

Kitoms veikloms paramos dydis skaičiuojamas pagal tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM. Didžiausias galimas paramos intensyvumas – iki 90% visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Apie projektų atrankos kriterijus ir skiriamus balus skaitykite: https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/dar-viena-galimybe-miskininkams/

Ginčų komisijos sprendimas Valstybinės miškų tarnybos sprendimo esmės nekeičia

2024-02-22

Lietuvos administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi uždarosios akcinės bendrovės „Log Forest“ skundą, 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą jį tenkinti ir panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2023-12-19 priimtą sprendimą nederinti pranešimo apie ketinimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje pagal bendrovės 2023-12-13 pateiktą paraišką. Valstybinė miškų tarnyba 2023-12-19 priėmė sprendimą nederinti bendrovės pranešimo apie ketinimą kirsti mišką pagal 2023-12-13 pateiktą paraišką todėl, kad su paraiška bendrovė nepateikė planuojamos ūkinės veiklos (miško kirtimo) reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijai išvados.

Komisija 2024 m. vasario 19 d. sprendimo negrindė ir sprendime nepasisakė dėl planuojamos ūkinės veiklos (miško kirtimo) reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijai išvados reikalingumo prieš išduodant leidimus kirsti mišką ar derinant pranešimus apie ketinimus kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijose. Komisija, atsižvelgdama į bendrovės skunde išdėstytus argumentus dėl tarnybos 2023-12-19 sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytiems administraciniam sprendimui keliamiems reikalavimams, vertino tik ginčijamo sprendimo atitiktį minėtoms Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Savaime tai nereiškia, kad bendrovė neturėjo pateikti planuojamos ūkinės veiklos (miško kirtimo) reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijai išvados.

Komisija 2024 m. vasario 19 d. sprendime pažymi, kad „pareiškėja 2023-12-13 kreipėsi į tarnybą per leidimų išdavimo sistemą ALIS, pateikdama paraišką – pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Tarnyba pareiškėjos paraišką grąžino, nurodydama, jog pareiškėjos miško valda patenka arba ribojasi su „Natura 2000“ teritorija ir pareiškėja turi kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl motyvuotos išvados dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo“. Komisija, įvertinusi ginčijamo tarnybos sprendimo turinį, padarė išvadą, jog jis neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų ir nurodė, kad:

  1. „Tarnyba 2023-12-19 sprendime nurodo, kad pareiškėjos miško valda patenka arba ribojasi su „Natura 2000“ teritorija – iš taip sprendime nurodytų faktinių aplinkybių nėra aišku, ar pareiškėjos Žemės sklypo teritorija patenka į „Natura 2000“ teritoriją ar su ja ribojasi“;
  2. „Tarnyba, nurodydama, kad norint gauti leidimą kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijoje, reikia gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, nurodė ne tą subjektą – išvadą turėtų pateikti ne Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o saugomos teritorijos direkcija“.

Komisijos sprendimas reiškia, kad iš esmės Valstybinės miškų tarnybos priimtas sprendimas nederinti bendrovės pranešimo apie ketinimą kirsti mišką nesikeičia ir pareiškėja – UAB „Log Forest“, norėdama kirsti mišką nurodytame sklype, vis tiek privalo gauti motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimo.

Valstybinė miškų tarnyba informuoja, kad, prieš išduodant leidimus ūkinei veiklai „Natura 2000“ teritorijose ar joms artimoje aplinkoje, miškų valdų savininkų prašoma pateikti poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.

Visais klausimais, susijusiais su leidimų kirsti mišką išdavimu, kai miškas patenka į „Natura 2000“ teritorijas, miškų savininkai gali kreiptis Valstybinės miškų tarnybos konsultacijų telefonu +370 670 06211.

PMSA visus sveikina Vasario 16-osios proga

2024-02-16

Privačių miškų savininkų asociacija sveikina visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena!

 

 

Iškirsto miško atkūrimas privalomas

2024-02-09

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas nustato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. 

Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per tris metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių. Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdymo kirtimai.

Miško atkūrimo darbai turi būti vykdomi pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Juose nurodyti miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimai. Taip pat reikalavimai miško želdinimo ir žėlimo projektams.

Žuvę miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos, neplynųjų kirtimų biržėse – baigus kirtimus, kai juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis nepakankamas.

Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521, reikalavimus. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose), ir visų medžių rūšių savaiminukais.

Valstybinėje žemėje miškas įveisiamas, atkuriamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Atkuriant mišką plynai iškirstose kirtavietėse ir neplynųjų kirtimų biržėse projektas parengiamas prieš pradedant vykdyti želdavietės, želvietės ir dirvos paruošimo, miško želdinimo darbus, žėlimą skatinančias priemones, želdinių, žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones, tačiau ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo plynai.

Privatus miškas dažniausiai atkuriamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Kai nėra parengto vidinės miškotvarkos projekto, atkuriamas neteisėtai iškirstas miškas, pertvarkomi medynai ir (ar) krūmynai, turi būti rengiamas nuostatų 6 priede nurodytos formos Miško želdinimo ir žėlimo projektas.

Miškas laikomas atkurtu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.

Už miško neatkūrimą numatomos baudos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog miškų neatkūrimas per nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po tris šimtus eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Miško atkūrimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!