Aktualu

Medynuose sukauptų sausuolių tūris ir jo kaita

2024-05-27

Valstybinės miškų tarnybos vykdomos nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) 2022 metų duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai sukaupta 16,7 m3/ha sausuolių medienos. Iš jos, 11,7 m3/ha – likvidinės medienos ir 5,0 m3/ha nelikvidinės medienos kietosios dalies, kuri apskaičiuota nuo 15,6 m3/ha inventorizuotos nelikvidinės medienos, atmetus 68 proc. supuvusios dalies tūrį. Daugiausia sausuolių (39 m3/ha) inventorizuota I grupės, mažiausiai (17,2 m3/ha) – III grupės miškuose. Ženkliai išsiskiria IV grupės vyresniuose (121 ir daugiau metų amžiaus) medynuose sukauptų sausuolių tūris – 32,7 m3/ha.

Lentelėje parodytas vidutinis sukauptų sausuolių tūris* pagal miškų grupes ir medynų amžių, m3/ha (NMI 2022):

Miškai Medynų amžius, metais Iš viso:
1-20 21-40 41-60 61-80 81-100 101-120 121 ir d.
I grupės na 34,4 15,0 44,1 56,8 62,5 44,4 39,0
II grupės 28,0 6,4 21,8 23,4 26,4 25,3 26,1 21,4
III grupės 6,0 11,4 21,8 23,9 16,8 15,2 14,6 17,2
IV grupės 5,4 8,5 18,9 22,2 25,2 21,4 32,7 15,6
Iš viso: 5,9 8,9 19,6 22,9 25,0 23,6 29,0 16,7

*apskaičiuota sumuojant likvidinių sausuolių ir nelikvidinių sausuolių kietosios dalies tūrį

Visų sausuolių tūris, m3/ha

Visu_sausuoliu_turis_20240517.jpg

 

Vidutinio sukauptų likvidinių visų sausuolių tūrio kaita 2002-2023 metais, m3/ha

Medžių skersmuo, cm 2002 2007 2012 2017 2022 2023
Iki 14 cm 1,7 2,6 2,7 2,3 2,2 2,3
14,1 – 26 cm 2,5 3,5 4,1 3,9 4,2 4,5
26,1 – 38 cm 1,4 1,7 2,5 2,7 3,1 3,4
Virš 38 cm 0,7 1,1 1,6 2,0 2,3 2,5
Iš viso: 6,3 9,0 10,9 11,0 11,7 12,8

 

NMI nuo 2002 metų stebi likvidinių sausuolių tūrio pokyčius. 2002-2023 metais šie ištekliai Lietuvos miškuose išaugo nuo 6,3 iki 11,7 m3/ha, t. y. beveik dvigubai. Šiuo laikotarpiu stambesnių nei 38 cm sausuolių medienos dalis išaugo beveik 3 kartus. 2002-2012 metai išsiskiria intensyviu sausuolių sankaupų didėjimu, tačiau pastaruosius 10 metų sausuolių kaupimasis miškuose sulėtėjo.

Likvidinių sausuolių tūris, m3/ha

Likvidiniu_sausuoliu_turis_20240517.jpg

 

Vidutinio sukauptų likvidinių eglių sausuolių tūrio kaita 2002-2023 metais, m3/ha 

Medžių skersmuo, cm 2002 2007 2012 2017 2022 2023
Iki 14 cm 0,33 0,45 0,52 0,56 0,67 0,72
14,1 – 26 cm 0,49 0,53 0,66 0,67 0,87 1,02
26,1 – 38 cm 0,45 0,43 0,55 0,52 0,75 0,94
Virš 38 cm 0,24 0,27 0,46 0,57 0,55 0,69
Iš viso: 1,51 1,68 2,19 2,31 2,84 3,37

2023 metais eglių sausuolių kiekis reikšmingai išaugo.

Likvidinių eglių sausuolių tūris, m3/ha

Likvidiniu_egliu_sausuoliu_turis_20240517.jpg

Kviečiame išsakyti nuomonę dėl siūlomų Miško kirtimų taisyklių pakeitimų

2024-04-29

Aplinkos ministerija parengė Miško kirtimų taisyklių pakeitimų projektą ir pradeda viešųjų konsultacijų su visuomene bei profesine bendruomene ciklą pastaboms ir pasiūlymams gauti.

Miško kirtimų taisyklių priedo projektą galima rasti čia.

Pirmoji nuotolinė viešoji konsultacija vyks iki balandžio 29 d. Informuojame, kad šiuo metu dėl e.pilietis atnaujinimo darbų viešosios konsultacijos nuoroda yra neatyvi.  Joje galima dalyvauti užpildant apklausos anketą. Kviečiame išsakyti nuomonę ekspertus, mokslo ir studijų įstaigas, valstybines institucijas, asociacijas, nevyriausybines organizacijas, socialinius partnerius.

Siūlomi Miško kirtimų taisyklių pakeitimai padės sumažinti žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę, užtikrinti, kad saugomose ir rekreaciniu požiūriu jautriose teritorijose, Europos Bendrijos svarbos buveinėse miškų ūkio veikla darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį miškų ekologinėms ir socialinėms funkcijomis.

Planuojama nustatyti, kad miestų ir miestelių teritorijose esančiuose miškuose ir 300 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribos mediena negalės būti ruošiama, ištraukiama, miško kirtimo liekanos išvežamos iš kirtavietės nuo 22 val. iki 7 val.

Įvykdžius miško kirtimus II miškų grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) ir  saugomų teritorijų miškuose būtų reikalaujama užlyginti gilesnes kaip 20 cm provėžas už biržės ribų ir miško keliuose, paliktas traukiant arba išvežant medieną ar miško kirtimo liekanas.

Mažinant žievėgraužio tipografo masinio dauginimosi židinių plitimo grėsmę siūloma nustatyti, kad pagrindiniai miško kirtimai eglynuose būtų draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.

Taip pat siūloma atsisakyti privalomų atvejinių miško kirtimų 0,8 ir didesnio skalsumo eglynuose, neleisti vykdyti atvejinių pagrindinių miško kirtimų eglynuose, kuriuose nėra pakankamai gyvybingo pomiškio ar  jaunų medžių medžių, drausti ugdomaisiais miško kirtimais iš mišriųjų medynų formuoti grynuosius eglynus.

Ugdomieji miško kirtimai 40 metų ir vyresniuose eglynuose būtų draudžiami nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. Jei atrėžus plynojo sanitarinio miško kirtimo biržę III arba IV miškų grupių eglynuose, nepatenkančiuose į saugomas teritorijas liktų 0,4 ha ir mažesnio ploto neiškirsta nepažeista eglyno dalis, nesiribojanti su 40 metų ir vyresniais nepažeistais eglynais, būtų leista projektuoti plynąjį sanitarinį miško kirtimą visame eglyno plote, įtraukiant ir likusią nepažeistą medyno dalį.

Tam, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai būtų atsparesni neigiamiems veiksniams, siūloma nustatyti reikalavimą, kad jie plynųjų ir atvejinių miško kirtimų kirtavietėse turėtų būti paliekami tik grupėmis. Biologinei įvairovei išsaugoti skirtų medžių grupių paskirtis – inicijuoti ir paspartinti miško faunos ir floros atkūrimą iškirstoje biržės dalyje želdinių ir jaunuolyno augimo fazėse, prisidėti prie naujo medyno struktūros įvairovės.

Planuojama nustatyti, kad plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės būtų rėžiamos vengiant tiesių linijų, atsižvelgiant į miško augaviečių ribas ar reljefo formas. Numatoma leisti kirsti plynai 50-100 metrų atstumu nuo magistralinių ir krašto kelių.

Supaprastintus dviejų atvejų atvejinius pagrindinius miško kirtimus medynuose, kuriuose nėra antrojo ardo ar pomiškio, būtų leidžiama vykdyti tik atsižvelgus į medžių derliaus metus.

Saugomų teritorijų valstybės kadastre registruotų saugomų teritorijų III miškų grupės ir II miškų grupės normalaus drėgnumo augaviečių pušynuose numatoma nevykdyti supaprastintų atvejinių pagrindinių miško kirtimų paskutinio atvejo. Siūloma apibrėžti mažosios miško technikos kriterijus ir nustatyti technologinius reikalavimus ruošiant ir ištraukiant medieną mažąja medienos ruošos technika.

Dar vienas svarbus pakeitimas – ketinama uždrausti IIA miškų grupės miškuose ir III miškų grupės miškuose, esančiuose  saugomose teritorijose, plynuosius sanitarinius miško kirtimus.

Atrankiniais sanitariniais miško kirtimais galimų iškirsti medžių grupių maksimalus plotas nebūtų ribojamas, tačiau kertant IIA miškų grupės ar į saugomas teritorijas patenkantį III miškų grupės mišką sanitariniais miško kirtimais būtų privaloma papildomai saugoti medžius su mikrobuveinėmis.

Numatoma neriboti leidžiamų pertvarkyti gluosnynų, blindynų ir baltalksnynų amžiaus.

Atsižvelgiant į Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų parengtas Europos Bendrijos svarbos natūralių miško buveinių tvarkymo rekomendacijas, siūloma išsamiau reglamentuoti biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimų vykdymo technologinius reikalavimus Europos Bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse ir Europos Bendrijos svarbos rūšių buveinėse. Taip pat papildyti Miško kirtimo taisyklių priedą ,,Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų paukščių lizdavietes“ kitomis saugomomis rūšimis.

Siūloma nustatyti, kad II-IV miškų grupių miškų žuvusiuose medynuose želdavietės paruošiamos ir miškas atkuriamas vadovaujantis Miško želdinimo ir žėlimo projektu, parengtu Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų nustatyta tvarka.

Viešųjų konsultacijų ciklą numatoma tęsti iki spalio 30 d. organizuojant diskusijas ir pristatymus. Atsižvelgus į jų metu gautus siūlymus bus rengiamas aplinkos ministro įsakymo dėl Miško kirtimų taisyklių pakeitimo projektas.

Miško savininkui atlikus bet kokį veiksmą (parduodant, įkeičiant, įvykdžius ūkines priemones, naujai įveisus ar kt.), nauji duomenys privalo būti įregistruojami kadastre

2024-04-25

Iki šių metų Miškų valstybės kadastrą tvarkė Valstybinė miškų tarnyba. Tačiau nuo šių metų sausio 1 dienos, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, Valstybinė miškų tarnyba perdavė Miškų valstybės kadastrą tvarkyti VĮ Registrų centrui. Valstybinei miškų tarnybai nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta nauja su miškų kadastru susijusi funkcija – tvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis. Šie duomenys turi atitikti Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus. Duomenis teikia žemės sklypų savininkai, valdytojai ar jiems paslaugas teikiantys vidinės miškotvarkos projektų rengėjai.

Tarnyba, priėmusi sprendimą patvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis, jį kartu su duomenimis ir dokumentais perduoda VĮ Registrų centrui.

Nuo 2024 m. sausio 1 d Valstybinė miškų tarnyba jau priėmė 267 sprendimus dėl miškų inventorizacijos ar jos duomenų patvirtinimo. Iš jų, 251 – dėl privačių miškų ir 16 sprendimų dėl valstybinių. 113 sprendimų tarnyba priėmė patvirtindama naujos miškų inventorizacijos duomenis 1240 ha plote pagal parengtus vidinės miškotvarkos projektus. Išnagrinėjus gautus prašymus, tarnyboje priimti 63 sprendimai patikslinti miškų kadastro duomenis išbraukiant iš miško žemės 18,27 ha plotą, kuris neatitinka Miškų įstatyme nustatytų miško ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pagal žemės valdytojų prašymus tarnyba priėmė 56 sprendimus dėl naujai inventorizuotų miškų 107,6 ha plote registravimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Vykdant VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašymus tarnyba patikrino duomenis ir priėmė sprendimus dėl miškų inventorizacijos duomenų patvirtinimo 13353 ha plote, tarp jų – ir dėl 179,8 ha plote naujai inventorizuotų miškų bei ankstesnės inventorizacijos duomenų ištaisymo 21,14 ha plote.

Šiuo metu Miškų valstybės kadastre yra įregistruota daugiau kaip 2 mln. hektarų miško žemės ploto, beveik 1,9 mln. miško taksacinių sklypų. Tai sudaro daugiau nei trečdalį šalies teritorijos.

Miškų inventorizacijos ir jos patikslinimo metu nustatytų duomenų tvirtinimo tvarką bei reikalingų dokumentų sąrašą galite rasti čia: Miškų inventorizacijos ir jos patikslinimo metu nustatytų duomenų tvirtinimas – Valstybinė miškų tarnyba (lrv.lt)

Rekordinis dalyvių skaičius Nacionaliniame miškasodyje „Kad giria žaliuotų“

2024-04-24

Balandžio 20 d. vyko didžiausia Valstybinių miškų urėdijos, Aplinkos ministerijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuota miškų sodinimo šventė – Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Šiais metais miškasodis ypatingas – akcijoje dalyvavo gausus būrys piliečių, kurių dėka visoje Lietuvoje buvo pasodinta virš 100 girių, taip įprasminant Dainų šventės šimtmetį.

Nacionalinis miškasodis – jau tradicija tapusi, kasmet vykstanti medelių sodinimo šventė, kurios metu įveisiami ir atkuriami Lietuvos miškai, taip prisidedant prie mūsų šalies miškingumo didinimo. Ši akcija kasmet bendram tikslui sutelkia gausų būrį neabejingų gamtai ir miškui piliečių, organizacijų, bendruomenių, o šiemet miškų sodinimo talka kvietė pagerbti šimtametes mūsų tautos tradicijas.

Šiais metais prie miškasodžio prisijungė apie 150 įmonių komandų, kurie miško sodinimą supranta kaip tvarią komandos formavimo veiklą. Taip pat miškus sodino kultūros atstovai, ambasadoriai, ministrai, Seimo ir savivaldybių nariai, vietos bendruomenės, švietimo įstaigos.

Kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija pasodina daugiau nei 30 mln. medelių. Jau antrus metus iš eilės, visų VMU regioninių padalinių dalyje miškų bus sodinami sodmenys su uždara šaknų sistema. Uždara šaknų sistema – tai sėjinukų auginimas specialiuose konteineriuose, naudojant naujausias sėjimo ir auginimo priežiūros technologijas, kurios garantuoja geresnį medelių prigijimą.

Visi miškasodžio metu pasodinti sodmenys yra išauginti moderniuose VMU medelynuose, kur naudojamos naujausios ir pažangiausios, aukščiausią sodinukų kokybę užtikrinančios technologijos. Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ metu buvo sodinami mišrūs medynai, sudaryti iš daugiau nei trijų vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Džiugu, kad toks gausus būrys tautiečių šiais metais prisijungė prie prasmingos Nacionalinio miškasodžio „Kad giria žaliuotų“ šventės ir tokiu būdu įprasmino savo meilę gamtai bei tradicijoms.

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!