Aktualu

Aplinkos ministerija kviečia rinktis miškininko profesiją: VDU ŽŪA pirmakursiams skirs 13 stipendijų

2025-04-17

Aplinkos ministerija, kviesdama rinktis miškininko profesiją, skyrė skatinamąsias stipendijas. Nuo šio rudens 13 miškininkystės studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) pasirinkusių pirmakursių gaus skatinamąsias stipendijas – 250 eurų per mėnesį.

„Skirdami stipendijas norime paskatinti tuos, kurie svarsto apie prasmingą, gamtai ir visuomenei reikalingą darbą. Miškininko profesija šiandien kaip niekad svarbi – nuo jos priklauso mūsų miškų ateitis. Miškams visada reikės žmonių, kurie juos išmano, saugo ir puoselėja“, – sako aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

13 tikslinių skatinamųjų stipendijų bus skirtos VDU Žemės ūkio akademijos studijų programą Miškininkystė pasirinkusiems į valstybės finansuojamą studijų vietą įstojusiems pirmosios pakopos pirmo kurso studentams.

Stipendijos bus skiriamos 2025–2026 studijų metams, 10 mėnesių.

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai prognozuoja, kad jau 2025–2027 metais trūks miškų ūkio specialistų. Norint užtikrinti specialistų poreikį, į miškininkystės bakalauro studijas kasmet reikėtų priimti bent 52 studentus. Tačiau pastaruosius penkerius metus priimama tik po keliolika. Tad perspektyvų besirenkantiems šią sritį – gausu.

Miškininkai imasi veiksmų pavasariniams gaisrams užkardyti

2025-04-11

Valstybinių miškų urėdija prognozuoja, kad balandžio mėnesį kai kuriuose regioniniuose padaliniuose dėl pernykštės žolės deginimo gali padidėti miškų gaisrų kilimo pavojus. Siekiant sumažinti neleistino žolės deginimo atvejus, nustatyti pažeidėjus ir informuoti gyventojus apie tokių gaisrų grėsmę, nuo balandžio 2 d. iki balandžio 19 d. miškininkai kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais organizuoja ir vykdo prevencinius reidus.

„Kasmet kovo-balandžio mėnesiais prasideda pernykštės žolės deginimas, kuriam VMU siekia užkirsti kelią informuodama visuomenę ne tik apie pasekmes bei daromą žalą gamtai, bet ir suaktyvindama gaisrų stebėjimą visoje Lietuvoje. Dėl neatsakingo piliečių elgesio kasmet išdega dideli plotai nenušienautos pernykštės žolės, o ugnis gali persimesti į miškus, durpynus, gyventojų sodybas ar aplinkinius pastatus. Saugokime vieni kitus ir gamtoje elkimės atsakingai“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Ugniagesiai gelbėtojai kiekvienais metais gesina šimtus gaisrų, kurie kyla deginant pernykštę žolę. Ugnis per kelias minutes nusiaubia mišką, kuriam užauginti reikėjo kelių dešimtmečių. Todėl tiek prevencinėmis, tiek teisinėmis priemonėmis darysime viską, kad gyventojai  atsisakytų įpročio deginti  pernykštę žolę ir jaustų atsakomybę už savo, kitų ir gamtos saugumą“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius  Renatas Požėla.

VMU Anykščių, Druskininkų, Dubravos, Nemenčinės, Šalčininkų, Švenčionėlių, Trakų ir Varėnos regioniniai padaliniai kiekvieną savaitę organizuos ne mažiau kaip po tris reidus. Kiti VMU regioniniai padaliniai planuoja reidus atsižvelgdami į vietos situaciją. Reidai pernykštės žolės deginimo užkardymui bus vykdomi kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Numatomas reidų organizavimo laikotarpis yra preliminarus, kadangi dėl nepalankių oro sąlygų, tokių kaip lietus, krituliai, reidai gali būti atšaukti arba perkelti vėlesniam laikui.

VMU organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepriklausomai jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.

2024 m. Lietuvos miškuose užregistruota 110 miško gaisrų 49,47 ha plote (2023 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 167 miško gaisrai 59,63 ha plote). VMU regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 270 kartų, esant aukštai gaisringumo klasei parengtyje budi apie 800 darbuotojų.

Primename, kaip taisyklingai tvarkyti gamtinės kilmės atliekas

Būtina žinoti, kad miestuose ir miesteliuose draudžiama deginti gamtinės kilmės atliekas (lapus, šakas). Tokioms atliekoms yra skirtos žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės. Kaimo vietovėse sausą žolę ir nukritusius lapus galima deginti sugrėbus į krūvą, tačiau kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių bei degių medžiagų sandėliavimo vietų.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 metrų nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Baudos už gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą ir sausos žolės deginimą:

  • Priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 170 eurų.
  • Miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 560 iki 2300 eurų.
  • Surinktų augalų ar jų dalių (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) deginimas lauko sąlygomis pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų.
  • Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

 

Miškų įstatymas: viešai pristatytos ir aptartos gautos pastabos

2025-04-04

Balandžio 2 -ąją Aplinkos ministerija suinteresuotiems socialiniams partneriams pristatė gautus pasiūlymus Vyriausybės išvadai dėl Miškų įstatymo projekto.

„Akivaizdu, kad Miškų įstatymo projektas kelia daug diskusijų – tai rodo, jog žmonėms rūpi mūsų miškai. Gavome įvairių pasiūlymų, kurie atspindi skirtingus požiūrius į miškų valdymą. Mūsų užduotis – rasti subalansuotą sprendimą, kuris užtikrintų ir miškų apsaugą, ir jų tvarų naudojimą. Tikiu, kad kartu pavyks pasiekti geriausią rezultatą Lietuvos miškams,“ – sakė aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis.

Derinimui pateiktoje Vyriausybės išvadoje dėl Miškų įstatymo projekto buvo siūloma peržiūrėti miško grupių skirstymą, nustatyti aiškesnes miško kirtimų taisykles ir sukurti kompensacijų mechanizmą už ūkinės veiklos apribojimus privačių miškų savininkams.

Derinimo metu buvo gautos 29 išvados, daugiausiai susijusios su miško grupių perskirstymu, ūkininkavimu ir miško kirtimais. Išvadose taip pat kelti lankymosi miške reikalavimų, veiklos planavimo bei kompensacijų už veiklos apribojimus klausimai.

Gautos pastabos rodo, kad tarp suinteresuotų grupių yra įvairių prieštaravimų dauguma svarstomų klausimų. Sritis, kurioje gauta daugiausiai pastabų ir prieštaravimų – ūkininkavimas ir miškų kirtimai. Dalis socialinių partnerių siūlo visiškai uždrausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose, kitus pagrindinius kirtimus nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, tuo tarpu privačių miškų savininkų ir medienos pramonės atstovai akcentuoja, kad reikia lanksčių sprendimų, leidžiančių užtikrinti miškų atsinaujinimą.

Įvertinusi gautas pastabas, Aplinkos ministerija pristatė, jog svarsto siūlyti nedrausti neplynųjų pagrindinių miško kirtimų II miškų grupėje, tačiau Miškų kirtimo taisyklėmis griežtinti pagrindinių miško kirtimų ir atkūrimo reikalavimus. Taip pat siūloma užtikrinti, kad nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose neliktų ūkinių IV grupės miškų, didinti priemiesčių miškų apsaugą, šiose teritorijose drausti visus plynus kirtimus.

Aptartos ir miško savininkų teisės bei kompensacijos. Ministerija pristatė galimą kompensavimo tvarką, kai dėl miškų grupių pakeitimų visiškai uždraudžiami plynieji kirtimai. Kompensacijų dydžius nustatytų Valstybinė miškų tarnyba, o miškų savininkams būtų suteikta galimybė apskųsti priskirtą kompensacijos dydį.

Pristatyti ir veiklos planavimo miškuose bei lankymosi jame klausimai. Siūloma supaprastinti ir pagreitinti miškų priskyrimo grupėms procesus, užtikrinant aiškesnį savininkų ir visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus. Taip pat pristatytas siūlymas aiškiau reglamentuoti lankymosi ir poilsio miške reikalavimus, plečiant visuomenės teises lankytis miške, bet numatant ir savininkų interesų užtikrinimą.

Aplinkos ministerija vertina išgirstas pastabas bei pasiūlymus, kurie prisideda prie įstatymo tobulinimo ir tikisi, kad tai padės rasti geriausius bei optimaliausius sprendimus. Ministerija, atsižvelgusi į diskusijoje gautas pastabas, atnaujins LRV išvados dėl Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto projektą ir jį balandžio mėnesį teiks Vyriausybei.

Nacionalinis miškasodis! Balandžio 12 dieną.

2025-03-28

Valstybinių miškų urėdija kviečia gamtai neabejingus piliečius į „Nacionalinį miškasodį“ – kasmetinę medžių sodinimo šventę, rengiamą visuose 25-iuose urėdijos regioniniuose padaliniuose balandžio 12 d. Šiemet miškasodis kviečia švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį, tad kur oš tavo laisvės miškas?

Valstybinių miškų urėdijos ir Aplinkos ministerijos organizuojama šventė bendram tikslui kasmet sutelkia įvairių sričių žmones, įmones, organizacijas, bendruomenes ir visus mylinčius gamtą bei norinčius prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo, kuris šiuo metu siekia net 33,9 % šalies ploto.

Tiek pavieniai gyventojai, tiek organizacijos kasmet drauge su miškininkais šios prasmingos akcijos metu atkuria ir įveisia naujus miškus iš vietinių medžių rūšių: ąžuolų, beržų, liepų, eglių, pušų, juodalksnių, bukų ir kitų.

Visi miškasodžio metu sodinami sodmenys yra išauginami VMU priklausančiuose moderniuose medelynuose, naudojant naujausias ir pažangiausias išauginimo technologijas. Sodmenims išauginti pasirenkamos genetiškai patikimos sėklos, kurios garantuoja kokybiškus miško sodinukus, ateityje tampančius gražiais miškais.

Nacionalinis miškasodis vyks visoje Lietuvoje, 25 VMU regioniniuose padaliniuose ir daugiau nei 40-tyje skirtingų sodinimo vietų balandžio 12 d. 10 val.

Norint dalyvauti šventėje – privaloma registracija: https://registracija.vmu.lt/

 

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!