Miškų kirtimai kelia pyktį ir aptemdo protą, bet net ir jie yra būtini – tam yra svarbių priežasčių

2023-06-01

Dėl šiltų ir sausų orų, padidėjęs miškų gaisringumas

2023-05-25

Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus.

„Šiomis dienomis Lietuvoje miškų gaisringumas toliau didėja, daug kur, o ypatingai šiaurės Lietuvoje pasiekta IV gaisringumo klasė iš V galimų – tai reiškia didelį miško gaisrų pavojų. Mūsų ugniagesiams šiuo metu labai intensyvios dienos, gaisravietėse tenka budėti ir naktimis. Tačiau urėdijos priešgaisrinės komandos profesionalios, visada pasiruošusios, prie antžeminės miško gaisrų stebėjimo sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda, taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos. Šiuo metu kyla tikrai daug miško gaisrų, mūsų ugniagesiai nuolatos dirba, kad suvaldytų esamą situaciją“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki gegužės 25 d., Lietuvos miškuose užregistruota 50 miško gaisrų 13,25 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 38 miško gaisrai 40,04 ha plote). VMU Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 112 kartų. Dviejų gaisrų VMU Šilutės regioninio padalinio miškuose priežastis – įtariamas padegimas.

Valstybinių miškų urėdijos specialistai primena, kad pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą  priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba 30-50 eurų baudą. Už miško naikinimą arba žalojimą, jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat sukėlus kitokį miško gaisrą arba jo išplitimą teks susimokėti 560-1200 baudą. Taip pat reikės atlyginti ir aplinkai padarytą žalą.

Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai. Todėl labai svarbus operatyvus ir greitas reagavimas gavus pranešimą apie kilusį gaisrą.

Vykdomas nuolatinis miškų stebėjimas ir prevencija

Gaisrų žvalgymui VMU aktyviai naudoja dronus, miškus stebi antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus. Prie šios sistemos monitorių pasikeisdama budi apie 50-ies žmonių komanda. VMU eksploatuoja ir priešgaisrinius bokštus, kuriuose nuolatos budi 18 žmonių. Taip pat pasiruošusios gesinti kilusius miško gaisrus budi 48 Valstybinių miškų urėdijos pagrindinės priešgaisrinės komandos, sudarytos iš 200 papildomai samdomų darbuotojų. Dar apie 950 specialistų sudaro rezervines pajėgas, kurios bet kuriuo metu gali būti pasitelktos plintantiems miško gaisrams gesinti.

VMU eksploatuoja 50 priešgaisrinių automobilių, 15 vandens cisternų, skirtų atvežti vandeniui iki gaisraviečių, 41 padidinto pravažumo lengvąjį automobilį su sumontuota įranga miško gaisrų gesinimui bei 12 dronų miško gaisrų paieškai ir sanitarinės miško apsaugos vykdymui. Visi regioniniai padaliniai yra aprūpinti stacionariomis, automobilinėmis ir nešiojamomis skaitmeninėmis radijo ryšio stotelėmis.

VMU taip pat vykdo ir gaisrų prevenciją – miškuose yra atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla. Užtikrinama sanitarinė miško apsauga, laukinės gyvūnijos apsauga, miško apsauga nuo žmonių daromų neteisėtų veiksmų bei įvairių prevencinių priemonių įgyvendinimas valdomuose miškuose.

Kad galėtume mėgautis miškais, šiltuoju metu laiku itin svarbu laikytis Lankymosi miške taisyklių: važinėkime tvarkingomis transporto priemonėmis, atsakingai atlikime miško ruošos darbus, nemėtykime neužgesintų degtukų, nuorūkų, laužus kūrenkime tik tam skirtose vietose, užkurtą laužą nuolatos prižiūrėkime, išvykdami iš miško užgesinkime jį, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Kaip elgtis, pamačius gaisrą?

Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Valstybinių miškų urėdijos miškininkams.

Paprastųjų uosių ateitis Europoje ir Lietuvoje

2023-05-30

Paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) – vienintelis alyvmedinių (Oleaceae) šeimos atstovas, savaime paplitęs Lietuvoje. Tai – šviesiamėgė ir reikliausia dirvožemiui miško medžių rūšis, auganti tik ypatingai derlingose bei drėgnesnėse augavietėse. Mūsų šalyje uosiai dažniausiai auga kartu su ąžuolais, eglėmis, beržais, klevais, mažalapėmis liepomis, juodalksniais.

Grynų uosynų Lietuvoje likę mažai. 2021 m. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, uosynai Lietuvoje užėmė 12,4 tūkst. ha (0,6 proc. viso miškų ploto). Uosiai daugiausiai paplitę Vidurio Lietuvoje, ypač šiaurinėje jos dalyje, čia susitelkę net apie 80 proc. visų Lietuvos uosynų.

Uosio mediena labai vertinga – ji sunki, kieta, tvirta, elastinga ir lanksti, džiovinama mažai susitraukia, lengvai poliruojama, todėl tinka fanerai, parketui, ratlankiams, slidėms bei lenktiems baldams gaminti. Paprastasis uosis yra atsparus drėgmės pertekliui, dideliam dirvožemio rūgštumui, oro taršai, vėjui, sausrai, karščiui, tačiau dažnai nukenčia nuo pavasarinių šalnų ir grybinių ligų.

Daugiau nei 27 metus Lietuvoje tęsiasi Europoje pandemine pripažinta paprastojo uosio džiūtis, kurią sukelia invazinis grybas Hymenoscyphus fraxineus. Uosių džiūvimas pirmiausiai buvo pastebėtas šiaurės rytų Lenkijoje apie 1992 metus, po 4 metų pasiekė Lietuvą, o vėliau – išplito į daugelį kitų Europos šalių. Kai kurie Europos mokslininkai teigia, kad Lenkijoje bei Lietuvoje uosių džiūtis prasidėjo gerokai anksčiau. Šiuo metu mūsų šalyje ši liga yra įgavusi chronišką pobūdį: beveik neliko nepažeistų medynų, serga ir seni, ir jauni medžiai. Dažniau jie žūsta medynuose, tuo tarpu pavieniai medžiai atsparesni dėl mažesnio džiūties infekcinio fono.

Pastebima, kad padėtis tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje po truputį stabilizuojasi – uosiai nebežūsta taip masiškai, o išlikę gyvi medžiai gausiau dera. Kita vertus, kol kas efektyvių priemonių prieš šią ligą nei Lietuvoje, nei užsienyje nerasta. Mokslininkai vis dar ieško efektyviausių būdų kovai su invaziniu grybu, plačiau tyrinėja ekologines ir biologines grybo savybes, bei siekia plačiau suprasti epidemiologiją.

Apie naujausius mokslinius tyrimus bei žinias apie uosių džiūties plitimą ir uosių genetinį atsparumą jai šiais metais vyko Europos miškų genetinių išteklių išsaugojimo programos EUFORGEN vebinarų ciklas, kuriame dalyvavo ir Valstybinės miškų tarnybos specialistai.

Švedijos žemės ūkio mokslų universiteto (SLU) profesorė Michelle Cleary, besispecializuojanti miško patologijos srityje, vebinarų metu dalinosi žiniomis apie tai, kaip atsirado ir išplito uosius naikinantis grybas Hymenoscyphus fraxineus. Pasak jos, ištyrus grybo mėginius Europoje bei palyginus juos su mėginiais, paimtais iš natūralių arealo vietovių Rytų Azijoje, nustatyta, kad ten esanti grybų populiacija yra genetiškai įvairesnė už tą, kuri paplitusi Europoje. Spėjama, kad Europoje šis invazinis grybas paplito gabenant mandžiūrinio uosio dauginamąją medžiagą iš Rytų Azijos. Įdomu tai, kad Rytų Azijoje savaime paplitusiam mandžiūriniam uosiui šis grybas nekenkia ir palaiko simbiotinį ryšį, skaido nukritusius lapus, o Europoje šis grybas kolonizuoja paprastuosius uosius bei gali pradėti juos skaidyti dar gyvus.

Londono karalienės Marijos universiteto evoliucinės genomikos profesorius Richard Buggs su savo komanda tyrinėjo uosio genomus visoje Europoje. Jiems pavyko atrasti DNR sekas, atsakingas už uosio gyvybingumą bei atsparumą uosių džiūčiai. Genominės prognozės, naudojant šias DNR sekas, gali labai padėti tolimesnėse uosio selekcijos programose.

Vokietijos Thueneno miškų genetikos instituto atsparumo patogenams tyrimų skyriaus vadovas dr. Ben Bubner savo pranešime pristatė uosių atsparumo džiūčiai tyrimų rezultatus. 2016–2020 metais 9-iose Vokietijos federacinėse žemėse buvo atrinkti 631 uosio rinktiniai medžiai, kurių klonai panaudoti sėklinėms plantacijoms įveisti. Siekiant išsiaiškinti genetines uosių atsparumo žūčiai savybes, buvo atrinkti 5 atsparūs motinmedžiai ir sukryžminti su neatspariais individais, išauginti sėklinės kilmės palikuonys ir įveisti bandomieji želdiniai. Atlikus DNR tyrimus, atrinkta dalis atsparių uosių, kurie bus panaudoti tolimesniuose uosių selekcijos darbuose.

Austrijos miškų tyrimų centro ekologinės genetikos skyriaus vadovas dr. Heino Konrad savo pranešime pristatė uosių selekcijos bei išsaugojimo ypatumus Austrijoje. Buvo atrinkta 715 gyvybingiausių, be ligos požymių rinktinių medžių, nuo kurių 2015–2017 m. surinktos sėklos, išauginti sodmenys  ir įveisti didžiausi bandomieji želdiniai centrinėje Europoje. Praėjus trims metams po įveisimo, uosių be ligos požymių nustatyta tik apie 20 proc.

SLU mikologas prof. habil. dr. Rimvydas Vasaitis akcentavo, kad uosiams grėsmę kelia ne vien grybai, bet ir invaziniai vabalai – smaragdiniai blizgiavabaliai (Agrilus planipennis). Šie vabalai natūraliai paplitę Azijos šalyse, tačiau, pasak profesoriaus, tikėtina, kad, transportuojant medieną, šie kenkėjai pateko į centrinę Rusijos dalį, Ukrainą ir Ameriką. Profesoriaus nuomone, per 10 metų laikotarpį šie vabalai pražudė milijonus miško medžių visame pasaulyje ir tai verčia nerimauti dėl uosių išlikimo.

R. Vasaitis teigia, kad iš Sankt Peterburgo bei Ukrainos vabalai gali greitai išplisti ir į šiaurės bei šiaurės vakarų Europą. Patekę į Lietuvą smaragdiniai blizgiavabaliai galėtų sunaikinti ištisus miškų plotus, padarydami didžiulę ekonominę ir ekologinę žalą, todėl Augalininkystės tarnybos pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postuose tikrinama įvežama medienos produkcija iš tų šalių, kuriose šie kenkėjai aptinkami. Lietuvoje kasmet atliekama šių kenkėjų stebėsena.

Ne mažiau svarbūs ir paprastojo uosio selekcijos darbai. Jie vykdomi ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Mūsų šalyje pirmajam selekcijos ciklui buvo atrinkta 388 paprastojo uosio rinktinių medžių. Intensyviausiai šis darbas vyko 2009–2016 metais. Šiuo laikotarpiu atranka buvo vykdoma labiau atsižvelgiant į medžių gyvybingumą, bet ne į taksacinius rodiklius. Šiuo metu yra išlikę tik 165 gyvybingi uosio rinktiniai medžiai ir 129 populiaciją reprezentuojantys medžiai, tačiau daugumos jų sanitarinė būklė nėra gera. Nuo atrinktų rinktinių bei populiaciją reprezentuojančių medžių buvo surinkti ūgeliai ir įveistos sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai, o iš surinktų sėklų buvo užauginti sodmenys įveisti bandomieji želdiniai.

2006–2015 m. Lietuvoje buvo įveisti 8 paprastojo uosio bandomieji želdiniai, kuriuose išbandomos jų paveldimosios savybės, įskaitant ir atsparumą džiūčiai. Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus specialistai 2022 metais atliko inventorizaciją 2012 – 2013 metais įveistuose trijuose uosio bandomuosiuose želdiniuose Kazlų Rūdos, Rokiškio bei Mažeikių regionuose. Visuose bandomuosiuose želdiniuose individai be ligos požymių sudarė 12–13 proc. Šie medžiai itin svarbūs tolimesnei uosio selekcijai.

Europos mokslininkai sutaria, kad šiuo metu viena iš realiausių paprastojo uosių išsaugojimo priemonių yra uosio selekcija. Šiuo metu visoje Europoje vyksta intensyvūs uosio ligų kontrolės tyrimai bei selekcijos darbai, todėl ypač svarbu išsaugoti uosio medynus bei pavienius medžius ir juos panaudoti šios medžių rūšies išsaugojimui.

Svarbi informacija turintiems žemės ūkio paskirties sklypų!

2023-05-23

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu kai kurie žemės sklypų savininkai gauna privačių asmenų ar privačių įmonių (asociacijų) laiškus, kuriais įspėjami dėl gresiančių NŽT patikrinimų ir galimų baudų už žemės ūkio paskirties žemės apleidimą.

Laiškuose taip pat siūloma susisiekti su įmonės (asociacijos) atstovais, kurie pateiks informaciją, kaip sutvarkyti sklypą ir išvengti baudos.

NŽT pažymi, kad neturi jokių ryšių su tokius laiškus siunčiančiomis įmonėmis (asociacijomis). NŽT nuomone, tokie laiškai, be kita ko, galimai pažeidžia ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, kai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu yra renkama informacija apie žemės sklypą ir jo savininką.