Aktualu

Miško žemės plotas Lietuvoje padidėjo 3 tūkst. hektarų

2022-08-04

Valstybinė miškų tarnyba atliko Lietuvos miškų valstybinę apskaitą 2022 m. sausio 1 dienos būklei. Jos duomenimis, miško žemės plotas Lietuvoje 2021 metais padidėjo 3 tūkstančiais hektarų iki 2205 tūkstančių hektarų. Tai reiškia, kad bendras Lietuvos miškingumas per 2021 metus padidėjo nuo 33,7% iki 33,8%.

Medynų plotas padidėjo 2,0 tūkst. ha, t. y. kiek mažiau nei miško žemės plotas. Medynai užėmė 2063 tūkst. ha plotą. Eglynų plotas per metus padidėjo 2,1 tūkst. ha, o juodalksnynų – 1,3 tūkst. ha. Tuo tarpu beržynų plotas sumažėjo 1,2 tūkst. ha, o drebulynų – 0,9 tūkst. ha.

Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, bendras stiebų tūris padidėjo 5,3 mln. m3 iki 572,0 mln. m3. Vidutinis visų medynų tūris padidėjo 2 ir 6 m³/ha iki 268 m3/ha, o brandžių medynų – 6 m³/ha iki 355 m3/ha. Vidutinis metinis tūrio prieaugis sumažėjo nuo 20,0 iki 19,8 mln. m3 .

Sklypinės miškų inventorizacijos duomenys atnaujinti užregistravus 2021 m. Valstybinių miškų urėdijos Varėnos ir Druskininkų regioninių padalinių teritorijose atliktos inventorizacijos (103,9 tūkst. ha plote) duomenis. Buvo įrašyta informacija apie po miškotvarkos darbų įvykdytus pagrindinius kirtimus, miškų atkūrimą, nuosavybės pasikeitimus, naujų miškų registraciją miškų valstybės kadastre, miškų grupių pokyčius ir kita.

Valstybinei miškų apskaitai panaudoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro ir nacionalinės miškų inventorizacijos duomenys.

Detalesnius valstybinės apskaitos duomenis galite rasti čia.
https://amvmt.lrv.lt/lt/atviri-duomenys-1/misku-statistikos-leidiniai/valstybine-misku-apskaita/2022-01-01

Ką turi žinoti gyventojai apie medžių ir krūmų pjovimą nuosavame sklype?

2022-07-28

Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įstatymų. 

Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.

Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.

Pavyzdžiui, kurortuose ar kurortinėse teritorijose, pakrantės apsaugos juostoje, kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir kiti atvejai. 

Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.

Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.

Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.

Kitas pavyzdys – jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant – kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.

Fiasko ar sėkmė – „Baltpool“ ir verslo požiūris į medienos aukcioną išsiskiria – (Verslo žinios)

2022-07-21

Aukcionas, organizuotas pagal naujas taisykles, perdirbėjų vertinimu, sukėlė chaosą.
„Baltpool“ konstatuoja, kad kelti tikslai pasiekti.
Kas vyko su kainomis ir kokia žaliava pirkta biokurui.
Antrojo pusmečio medienos aukciono, vykusio pagal naujas prekybos taisykles, rezultatais verslas nepatenkintas, o aukciono organizatorė „Baltpool“ džiaugiasi, kad eksportą pavyko suvaldyti ir Vyriausybės kelti tikslai pasiekti. Praėjusią savaitę tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ organizavo antrojo pusmečio medienos aukcioną, kuris vyko pagal naujas prekybos taisykles. Jomis siekta apriboti medienos eksportą, apsisaugoti nuo spekuliantų ir geriau aprūpinti žaliava vietos perdirbėjus.
Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo pakeitimais numatyta, kad nauji pusmečių aukcionų dalyviai negali pirkti daugiau nei 1.000 kub. m žaliavinės medienos, nebent pateiktų dokumentus, jog yra pajėgūs perdirbti didesnį medienos kiekį.
„Matome, kad didžiausios įmonės, kurios užsiima medienos prekyba, aukcione pasiekė maksimalius joms suteiktus prekybos limitus, t. y. valstybės siekis medienos rinkoje „užfiksuoti esamą padėtį“ buvo įgyvendintas. Situacija dėl galimo ilgalaikių tikslų rinkoje neturinčių dalyvių tikslo išvežti didelius medienos kiekius buvo suvaldyta, taigi nutarimo tikslai buvo pasiekti“, – apibendrina Vaidotas Jonutis, „Baltpool“ prekybos vadovas.
Mindaugas Kasmauskis, Ukmergės beržo lukšto gamybos UAB „Likmerė“ generalinis direktorius, sako, kad jokių pokyčių nėra. Nors buvo deklaruota, kad taip bus apribotas medienos eksportas, to neįvyko.

„Mes pakeitimų nepajutome. Norėjome ir galėjome nupirkti daugiau medienos, tačiau naujos prekybos taisyklės tokios galimybės nesudarė. Pirkėjų buvo tiek pat, kiek ir anksčiau. Beržo pirkėjų, atrodo, dalyvavo daugiau nei penkios dešimtys, tiek niekada anksčiau nebūdavo“, – kalba pašnekovas.
Jo įsitikinimu, tikslai bus pasiekti tuomet, kai visuose valstybiniuose miškuose pagaminta mediena bus „ištraukta į dienos šviesą“. Juk medieną įsigijus didiesiems pirkėjams nepriklausomi medienos matuotojai ją išmatuoja. Tuo tarpu prekyba valstybiniuose miškuose vyksta „iš po prekystalio“.
„Kai Simonas Gentvilas pradėjo vadovauti Aplinkos ministerijai, buvo kalbų apie nepriklausomus medienos matavimo punktus, kad būtų galima patikrinti, kiek jos iš tiesų parduodama miške. Nesvarbu, ar pramonininkui, ar tarpininkui. Bet kažkas, spėju, yra suinteresuotas, kad to nebūtų“, – nusivylimo neslepia M. Kasmauskis.
Andrius Zimnickas, UAB „Juodeliai Group“, kuriai priklauso padėklų ruošinių UAB „Juodelai“, vadovas, neslepia, kad aukcione medienos nusipirko pakankamai.
„Bet naujosios taisyklės vis dėlto neišsprendė esminės problemos – užtikrinti, kad pramonė galėtų apsirūpinti žaliava tokiomis pačiomis sąlygomis, kurias daug metų turi konkuruojantys verslai, pavyzdžiui, Latvijoje ar Lenkijoje“, – pabrėžia verslininkas.
Apie biokurą
„Baltpool“ prekybos vadovo teigimu, aukciono rezultatus galima išskirti į dvi kryptis. Tai pjautinė mediena: pjautinieji rąstai, kietųjų lapuočių trumpuoliai, tarrąsčiai. Šių produktų kainos kilo apie 20%, o pjautinųjų rąstų ne visas pasiūlytų produktų kiekis buvo parduotas.
Prekyba malama produkcija, tokia kaip popierrąsčiai, plokščių mediena, malkinė mediena, vyko itin „karštai“. Kainos, palyginus su praėjusiu pusmečiu, išaugo dvigubai, parduotas iš esmės visas pasiūlytas produktų kiekis.
„Būtent malamos produkcijos sortimentai būdavo importuojami iš Baltarusijos, todėl, įsigaliojus ES sankcijoms, jaučiamas didžiausias šios produkcijos trūkumas, atitinkamai kyla ir kaina“, – aiškina V. Jonutis.
Raimundas Beinortas, Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius, kritikuoja ir naujas taisykles, ir aukciono rezultatus. Nors medienos perdirbėjai rašė raštus, išsakydami, kas jose blogai, į tai nebuvo atsižvelgta. O aukcionas, jo nuomone, tik patvirtino, kad verslas buvo teisus.
„Aukcionas patyrė visišką fiasko. Nusipirko latviai, nusipirko spekuliantai, pramonė liko be nieko“, – konstatuoja asociacijos direktorius.
Įsikišo ir sujaukė
Jis primena, kad Europoje žaliavos poreikis mažėja, mediena pinga. Aukcione pjautinieji rąstai nebuvo išpirkti, nes didžiosios lentpjūvės mato, jog pardavimai gali sumažėti, kaina kristi, tad neskubėjo pirkti žaliavos. O štai biokuro pirkimas vyko pašėlusiai intensyviai.
„Tačiau stebina, kokius sortimentus pirko mums žinomos biokuro bendrovės. Tai ne tik plokščių mediena ar popiermedžiai, bet ir vertingesnė mediena, kuri susmulkinta gali jau biokuro pavidalu iškeliauti iš Lietuvos. Tai būtų absoliuti tragedija“, – kalba R. Beinortas.
Kirtimų atliekų kaina, kaip niūriai juokauja pašnekovas, aukcione pasiekė tokias aukštumas, kad nuo šiol miške rinkti šakas labiau apsimoka negu grybus ar uogas.
„Esant tokioms aplinkybėms, kokios yra susiklosčiusios šiuo metu, natūralu, kad Vyriausybė turi teisę ir net pareigą įsikišti į rinką. Bet kas atsitiko, kai ji įsikišo, – rinka tapo tokia sujaukta, kokia dar nėra buvusi“, – neigiamo požiūrio į vykstančius pokyčius neslepia R. Beinortas.
Lietuvoje kasmet pateikiama rinkai apie 7 mln. ktm medienos. Maždaug pusė medienos yra pagaminama valstybiniuose miškuose ir parduodama pagal ilgalaikes, pusmetines ir trumpalaikes sutartis.
Naujos taisyklės, pakeitusios pusmetiniuose aukcionuose parduodamos medienos tvarką, apima prekybą maždaug 1,1mln. ktm, arba iki 20% Lietuvoje pagaminamos medienos per metus.
Straipsnio nuoroda:
https://www.vz.lt/pramone/2022/07/20/fiasko-ar-sekme–baltpool-ir-verslo-poziuris-i-medienos-aukciona-issiskiria

2022 m. liepos 18 d. organizuojamas webinaras visiems suinteresuotiems miškininkams ir miško savininkams

2022-07-14

🌿Valstybinė miškų tarnyba kviečia visus suinteresuotus asmenis prisijungti ir sudalyvauti interaktyviame susitikime, kuris vyks Microsoft Teams platformoje liepos 18 dieną, 9:00 – 11:00 val.

 

🌳 Tema: ŽIEVĖGRAUŽIO TIPOGRAFO PAVASARINĖS POPULIACIJOS APŽVALGA

1.     Pavasarinės žievėgraužio tipografo populiacijos gausumas.

2.     Žievėgraužio tipografo populiacijos dinamika Lietuvoje.

3.     Pažeistų eglynų plotai valstybiniuose miškuose 2021-2022 metais.

4.     Klimatinės sąlygos žievėgraužio tipografo skraidymo ir vystymosi metu.

5.     Prognozė 2022 metų antram pusmečiui.

6.     Dalyvių klausimai ir diskusijos.

 

🌲Pranešėjas: VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Kęstutis Grigaliūnas

🌿Kviečiame prisijungti prie Microsoft Teams susitikimo!

👉Prisijungimo nuoroda per kompiuterį, telefoną ar kitą įrenginį:

❗️ https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ai-wS9ppI_x8_rhePWjgGvSUzyT5Xqvi709_0tulNmT01%40thread.tacv2/1657623823292?context=%7b%22Tid%22%3a%22921d51c1-8cd9-4bbe-858e-0202aa639ec9%22%2c%22Oid%22%3a%2219c3abb8-13c8-46b3-a7ef-65cfc61a48f2%22%7d

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!