Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės

2026-08-04

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai dėl vėjovartų, vėjalaužų Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Todėl, vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

Šiame rajone dėl stipraus vėjo išversta ir išlaužyta daugiau kaip 30 tūkst. kubinių metrų medžių valstybiniuose miškuose.

Primename, kad paskelbus apie miškų stichinę nelaimę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo per 10 kalendorinių dienų apžiūrėti savo miško valdas, laiku įvykdyti Valstybinės miškų tarnybos paskelbtas būtinas sanitarinės miško apsaugos priemones.

Leidimai šalinti stichinių nelaimių miškuose padarinius bus išduodami skubos tvarka.

Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo klausimais konsultuoja Valstybinė miškų tarnyba. Ji taip pat renka informaciją apie specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymą.

Miškai ir medžiai: kas vyksta užstatytose Lietuvos teritorijose?

2026-07-23

Lietuvos žaliasis rūbas – tai ne tik miškai. Mūsų šalies miestai ir gyvenvietės taip pat išsiskiria gausia medžių augalija: parkais, želdynais, gatvių medžiais ir pavieniais želdiniais. Tačiau kaip keičiasi šie medžiai? Ar jų daugėja, ar mažėja? Kokios rūšys vyrauja užstatytose teritorijose ir kuo jos skiriasi nuo miškų?

Atsakymus į šiuos klausimus padeda rasti Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI). Nors pagrindinė jos užduotis – stebėti Lietuvos miškų būklę, nuo 2012 metų, siekiant tiksliau apskaityti šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, medžių stebėsena pradėta vykdyti visoje šalies teritorijoje. Todėl reguliariai permatuojama ne tik miško žemė, bet ir visa Lietuva – iš viso daugiau nei 16 tūkst. apskaitos plotelių.

Užstatytose teritorijose medžių daugėja

Remiantis paskutinių 10 metų NMI stebėsenos duomenimis, galima įvertinti, kaip keitėsi medžiai užstatytose teritorijose ir palyginti šiuos pokyčius su miškais.

Per šį laikotarpį atlikti trys NMI matavimo ciklai, kurių metu visa Lietuvos teritorija buvo aplankyta tris kartus. Užstatytoms teritorijoms priskirtos miestų ir gyvenviečių teritorijos, atskiros valdos, kelių ir geležinkelių ruožai, kapinės, atskirieji želdynai bei parkai. 2025 metais šioms kategorijoms priskirtas bendras 394 tūkst. hektarų plotas.

Šiose teritorijose augančių medžių tūris per dešimtmetį didėjo: nuo 20,2 m³/ha 2015 metais iki 22,6 m³/ha 2025 metais. Tai reiškia, kad žalių medžių kiekis užstatytose teritorijose nuosekliai augo.
Vis dėlto medžių tūris čia išlieka gerokai mažesnis nei miškuose – vidutiniškai jis yra apie 15 kartų mažesnis nei miškuose.

Svarbu tai, kad medžių tūris didėjo nepaisant gana intensyvaus jų šalinimo. Per dešimtmetį nukirstų medžių dalis sudarė apie 50 proc. viso prieaugio, o nudžiūvusių medžių dalis siekė apie 5 proc. viso prieaugio. Kirtimų intensyvumas užstatytose teritorijose buvo panašus kaip ir miškuose. Tačiau kyla klausimas – kaip tai paveikė medžių struktūrą?

Mažėja senų ir stambių medžių

Medžių būklę ir ekologinę vertę geriausiai atspindi ne tik jų kiekis, bet ir amžius bei dydis. NMI duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis medžių amžius užstatytose teritorijose sumažėjo nuo 46 iki 32 metų.

Tai išskirtinis neigiamas pokytis, ypač lyginant su miškais, kur vidutinis medžių amžius per tą patį laikotarpį išliko beveik nepakitęs – apie 54 metus.

Keičiasi ir medžių struktūra pagal skersmenį. Per dešimtmetį užstatytose teritorijose mažesnių nei 40 cm skersmens medžių tūris padidėjo 23 proc., o storesnių nei 40 cm skersmens medžių tūris augo gerokai lėčiau – tik 3 proc.

Vertinant pagal medžių skaičių, daugiau kaip 40 cm skersmens medžių sumažėjo 4 proc., o ypač stambių – didesnio nei 60 cm skersmens – medžių skaičius sumažėjo net 8 proc.

Pagrindinė šių pokyčių priežastis – kirtimai. Pašalinamų brandžių ir stambių medžių netolygiai kompensuoja augantys jauni medžiai, todėl bendras medynų amžius ir stambių medžių skaičius mažėja.

Tuo metu miško žemėje stebima priešinga tendencija: per tą patį laikotarpį storesnių nei 40 cm skersmens medžių skaičius padidėjo 20 proc., o ypač stambių – storesnių nei 80 cm skersmens – medžių skaičius išaugo beveik dvigubai (41 proc.)

Urbanizuotose teritorijose – kitoks medžių pasaulis

Užstatytų teritorijų medžių rūšinė sudėtis taip pat gerokai skiriasi nuo miškų.

Pagal medžių tūrį (biomasę) čia dominuoja ne pagrindinės miškų rūšys – liepos, klevai, gluosniai, tuopos, maumedžiai ir kiti medžiai. Jie sudaro net 47 proc. viso medžių tūrio, nors miškuose ši grupė sudaro tik apie 4 proc.

Užstatytose teritorijose ypač išsiskiria ąžuolai – jų dalis siekia 14 proc., kai miškuose jie sudaro apie 3 proc. Beržai sudaro 11 proc. (miškuose – 16 proc.).

Tuo tarpu pagrindinės Lietuvos miškų rūšys – pušys ir eglės – užstatytose teritorijose sudaro tik apie 15 proc. medžių tūrio, kai miškuose jų dalis siekia net 57 proc.

Miestų ir gyvenviečių medžiams reikia kitokio požiūrio

NMI duomenys rodo, kad užstatytose teritorijose medžių bendras tūris didėja, tačiau kartu keičiasi jų struktūra – daugėja jaunesnių medžių, mažėja senų ir stambių individų.

Būtent seni, dideli medžiai yra itin svarbūs biologinei įvairovei, miesto mikroklimatui ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Todėl ateityje svarbu ne tik sodinti naujus medžius, bet ir išsaugoti brandžius, vertingus želdinius.

Lietuvos žaliasis rūbas kuriamas ne vien miškuose – didelę jo dalį sudaro ir miestų bei gyvenviečių medžiai. Jų būklės stebėjimas leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi mūsų aplinka ir kokių sprendimų reikia, kad ji išliktų žalia ateityje.

Galimybė teikti pasiūlymus ir pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto

2026-07-14

Aplinkos ministerija iki 2026-08-31 kviečia visuomenę teikti pasiūlymus ir pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto. Su pirminiu strateginio dokumento projektu susipažinti galite čia.

Pasibaigus Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos galiojimui, Lietuva neturi atskiro strateginio lygmens dokumento, kuris nuosekliai apibrėžtų miškų sektoriaus plėtros kryptį.

Naujajame strateginiame dokumente bus nustatytos ilgalaikės Lietuvos miškų sektoriaus kryptys iki 2050 metų ir pagrindiniai sprendimai, kaip suderinti miškų apsaugos, naudojimo, klimato kaitos, biologinės įvairovės ir ekonominės veiklos tikslus.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad miškų plėtros tempai Lietuvoje lėtėja, o ateityje prognozuojamas lėtesnis tiek miško plotų, tiek jų išteklių augimas.

•     Mažėja naujų miškų įveisimo galimybės dėl valstybinės žemės plotų miškams veisti trūkumo.
•     Miškų mažiau veisiama ir privačioje žemėje.
•     Didėja teisiniai apribojimai, susiję su saugomomis teritorijomis, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir teritorijų planavimo sprendiniais, kurie riboja naujų miškų plėtrą.
•     Dalies esamų miško plotų kasmet netenkama dėl infrastruktūros, energetikos ir krašto apsaugos projektų įgyvendinimo, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijos.

Prognozuojama, kad ateityje miškų išteklių augimas labiau priklausys ne nuo intensyvios miškų plėtros, bet nuo tvaraus esamų miškų valdymo ir racionalaus jų naudojimo, atsižvelgiant į globalius veiksnius ir tarptautinius teisės aktus.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupė (MPG) iki rugpjūčio 31 d. kviečia teikti struktūruotus, konkrečius ir pagrįstus pasiūlymus bei pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto.

Tai galite padaryti užpildydami E-pilietyje pateiktą pasiūlymų ir pastabų teikimo formą: Kviečiame teikti pasiūlymus dėl Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento – E-pilietis.

Ypač laukiami pagrįsti pasiūlymai dokumento įgyvendinimo priemonių formulavimui. Svarbu: pasiūlymai neturėtų keisti pačios dokumento struktūros ar strateginių tikslų esmės.

“Atsižvelgiant į gautas pastabas ir konkrečius pasiūlymus, dokumento projektas toliau bus tobulinamas”, – teigiama AM Miškų politikos grupės kvietime.

DĖL MIŠKŲ SANITARINĖS APSAUGOS STIPRINIMO IR ŽIEVĖGRAUŽIO TIPOGRAFO PLITIMO SUVALDYMO

2026-06-30

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas
(toliau – Departamentas) kreipiasi į Jus siekdamas atkreipti miško savininkų dėmesį į šiuo metu itin
aktualią ir jautrią miškų sanitarinės apsaugos problemą – masinį medžių liemenų pavojingo kenkėjo
žievėgraužio tipografo plitimą. Remiantis stebėjimų duomenimis, šiuo metu jautriausios teritorijos
yra Šalčininkų, Vilniaus, Kazlų Rūdos, Prienų, Kauno, Marijampolės bei Alytaus rajonuose.

Pažymėtina, kad palankios gamtinės sąlygos gali lemti dar didesnes kenkėjų populiacijas bei
spartesnį naujų pažeidimų židinių susidarymą. Todėl itin svarbu laiku nustatyti būtent šviežiai
apniktus medžius, kol kenkėjai dar nespėjo išplisti į gretimus medynus. Tik operatyvus sanitarinės
apsaugos priemonių taikymas šiame etape gali užtikrinti geriausią poveikį suvaldant kenkėjų
populiaciją.

Primename, kad pagal galiojančias Miško sanitarinės apsaugos taisykles, miško savininkai
privalo sekti miško sanitarinę būklę, stebėti kenkėjų padarytus pažeidimus ir saugoti mišką nuo
neigiamų veiksnių. Esant masinio kenkėjų dauginimosi požymiams ar dėl neaiškių priežasčių
didesniame kaip 1 ha plote džiūstant medžiams, savininkas apie tai privalo per 5 kalendorines
dienas pranešti Valstybinei miškų tarnybai.

Už nustatytų taisyklių pažeidimus miško savininkams taikoma atsakomybė pagal
Administracinių nusižengimų kodeksą bei prievolė atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Siekdami padėti suvaldyti sanitarinę būklę, miško savininkai turėtų imtis šių priemonių:
1. Operatyvūs sanitariniai kirtimai: Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno žievėgraužis tipografas,
privalo būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti (ne arčiau kaip 500 m nuo
spygliuočių medynų) arba nužievinti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo.
2. Vabzdžiagaudės priemonės: Kenkėjų skaičiui mažinti rekomenduojama naudoti
feromonines gaudykles, dėstyti vabzdžiagaudžius medžius ar vabzdžiagaudę medieną.
3. Tinkamas medienos sandėliavimas: Nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. žalia spygliuočių
mediena per 10 dienų po iškirtimo turi būti išvežta iš miško arba apsaugota kitais būdais
(pvz., apdorota insekticidais), kad joje neapsigyventų kenkėjai. Taip pat draudžiama laikyti
kenkėjų užpultą spygliuočių medieną arčiau kaip 500 m nuo spygliuočių medynų.Elektroninio dokumento nuorašas
4. Kirtaviečių higiena: Kirtavietėse negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų
(storiausių šakų), kuriose gali veistis kenkėjai.

Atkreipiame dėmesį, kad siekiant operatyvumo, nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. privačiuose
miškuose atrankiniu sanitariniu miško kirtimu kertant tik eglės, kuriose įsiveisė kenkėjai (iki
lėliukių susiformavimo), teisė kirsti mišką įgyjama jau kitą dieną po pranešimo pateikimo. Kitiems
sanitariniams kirtimams (pvz., plyniems sanitariniams) reikalingas nustatyta tvarka gautas leidimas
arba suderintas pranešimas.

Kviečiame aktyviai informuoti savo narius apie būtinybę nuolat tikrinti savo miško valdas,
ypač nurodytuose jautriuose rajonuose, ir bendromis jėgomis užkirsti kelią tolesniam žievėgraužio
tipografo plitimui.

Taip pat siekiant glaudesnio bendradarbiavimo siūlome teikti Departamentui temas, kurių
išsamesnis aptarimas būtų aktualus privačių miškų savininkams. Jeigu kyla klausimų dėl
Departamento vykdomos veiklos ir yra poreikis bendram susitikimui ar aptarimui kitokia forma,
maloniai prašome informuoti Departamentą.