Aktualu

Praėjusiais 2022 m. patvirtintų miškotvarkos projektų skaičius padidėjo 15 proc.

2023-01-19

2022 m. patvirtinta 3013 naujai parengtų privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų. Per metus patvirtintų projektų skaičius padidėjo 15 proc. (2021 m. – 2629 vnt.). Bendras miškų plotas, kuriam parengti nauji projektai, sudarė 24,5 tūkst. ha, t. y. per metus padidėjo 16 proc. Vidutinis vieno projekto apimamas plotas siekė 8,1 ha ir buvo toks pats kaip 2021 m.

2022 m. buvo registruotas 21 naujas vidinės miškotvarkos projektų autorius. Nepaisant to, 2022 m., lyginant su 2021 m., projektus rengusių autorių skaičius nuo 160 sumažėjo iki 159.

Vienas autorius vidutiniškai parengė po 19 projektų. Ketvirtadalis autorių parengė tik po 1-2 projektus. Didžiausia autorių dalis (39 proc.) parengė 10-19 projektų. Trys autoriai parengė virš 100 projektų.

Miškotvarkos projektai – tai dokumentai, pagal kuriuos organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Šių projektų sprendiniai apima miško ūkinės veiklos, miško išteklių rodiklių analizę ir ūkinių priemonių miško ištekliams naudoti, atkurti, gerinti projektavimą.

Kiekvienas miško savininkas, prieš pradėdamas bet kokius darbus savo miške, privalo turėti patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą (išskyrus kai kuriuos įstatymo numatytus atvejus). Parengtus vidinės miškotvarkos projektus tvirtina Valstybinė miškų tarnyba.

Pasikeitusiam miško adresui surasti – naujas miškų adresyno keitiklis!

2023-01-12

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pasikeitė miško ūkinių – administracinių vienetų (girininkijų) ribos, skaitmeniniai kodai, pradėjo veikti vieninga visų nuosavybės formų kvartalų numeracija. Kad būtų lengviau surasti naują miško adresą ar kitus duomenis, interesantų patogumui Valstybinė miškų tarnyba parengė Miškų adresyno keitiklį, kuriuo lengvai galėsite nustatyti miško adresą tiek pagal naujuosius, nuo 2023 m. sausio 1d. įsigaliojusius administracinių vienetų (girininkijų) pavadinimus, kodus bei kvartalų numerius, tiek ir pagal šių duomenų atitikmenis, galiojusius iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Adresyno keitiklis pasiekiamas per šią nuorodą: https://kirtleidimai.amvmt.lt/konverteris/index.aspx.

Kaip naudotis keitikliu, sužinosite peržiūrėję šį trumpą filmuką:

Interesantų patogumui Valstybinė miškų tarnyba parengė ir miško administracinių vienetų (girininkijų) ribų, kvartalų ribų skaitmeninį sluoksnį „shp“ formatu, kuriame galima rasti visus senuosius ir naujuosius duomenis.

Informacijos tęstinumui užtikrinti, iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios girininkijų ribos ir senoji miško kvartalų numeracija papildomai publikuojama ir Valstybinės miškų tarnybos internetinėse prieigose M-GIS bei VMT-GIS.

Atkreipiame dėmesį, kad leidimų kirsti mišką išdavimas, vidinės miškotvarkos projektų derinimas ir tvirtinimas, kadastro duomenų keitimas bei kitos Valstybinės miškų tarnybos paslaugos teikiamos tiek pagal senąją, tiek ir pagal naująją numeraciją.

Pereinamuoju laikotarpiu internetinėse prieigose M-GIS ir VMT-GIS galimi kadastro duomenų publikavimo ir paieškos sutrikimai. Atsiprašome už galimus nepatogumus.

Iškilus klausimams, prašome kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą telefonu (8 670) 06211 arba el. paštu klausimai.mups@amvmt.lt. Visa informacija apie konsultacijas miškų ūkio priežiūros klausimais skelbiama čia: https://amvmt.lrv.lt/lt/paslaugos/konsultacijos-misku-ukio-prieziuros-klausimais.

Staigūs temperatūrų svyravimai turi reikšmingą įtaką miško sanitarinei būklei

2023-01-05

2023 metų sausio pradžioje Lietuvoje ir Europoje buvo žiemos orams labai neįprastas atšilimas. Sausio 1-2 dienomis sušilo virš 10 laipsnių, labiausiai – Lietuvos pietvakariuose. Meteorologai pažymi, kad tokia šiluma gali būti rekordinė per dabartinį orų stebėjimą. Žiemą tokia oro temperatūra gali prilygti vasaros metu stojusiems stipriems karščiams. Po anomaliai šiltų orų jau sausio 6-8 dienomis laukiama staigaus atvėsimo banga. Rytų Lietuvoje gali siekti minus 20 laipsnių. Tokie staigūs temperatūrų svyravimai turi reikšmingą įtaką miško sanitarinei būklei.

Orų staigių pokyčių sukelti pažeidimai silpnina medžius. Jie tampa labiau pažeidžiami grybinių ligų, vėjų, kenkėjų, lėčiau auga ar net žūsta.

Puraus sniego danga, iškritusi 2022 metų gruodį ant menkai įšalusios žemės, sudarė sąlygas pašalui atitirpti. Ant pušelių spyglių po storu sniego užklotu galėjo vystytis spygliakrites ir šutimą sukeliančių grybinių ligų sukėlėjai ir juos infekuoti.

Senų ir naujų metų sandūroje po to sekęs neįprastai šiltų ir drėgnų dienų periodas dar pagerino sąlygas plisti spyglių ligoms. Spygliakritės ir iššutimas pažeidžia jaunas pušeles. Pažeisti spygliai ruduoja, nudžiūva ir per anksti nukrenta. Spyglių netekę medeliai skursta, o silpniausi gali nudžiūti. Pušų spyglių ligos labiausiai pavojingos miško medelynuose ir jaunuose želdiniuose. Miško želdiniuose ilgai besilaikanti sniego danga palanki juose koncentruotis pelėnams. Tuomet šie graužikai gali intensyviau pagraužti sniegu užklotų medelių stiebelių, šakelių ir pašaknio žievę, nugraužti pumpurus.

Dėl oro temperatūros staigaus atvėsimo gali atsirasti išilginiai medžių kamienų medienos įtrūkimai. Liaudiškai toks pažeidimas vadinamas žiemospirgiu. Nuo šalčio labiau gali įtrūkti lygią ploną žievę turintys medžiai (pvz. klevai) arba kietmedžiai (pvz. ąžuolai).

Po šiltų orų staigus atšalimas gali išdžiovinti eglių ir pušų lajų spyglius. Labiau pažeidžiami vėjo pagairėse augantys pamiškių ir palaukių medžiai. Durpingose ir drėgnesnėse dirvose įšalas gali iškilnoti miško želdinius ir medelynuose medelių sodinukus bei sėjinukus. Nuo iškilnojimo labiau nukenčia praeitą rudenį pasodinti ir persodinti medeliai. Staigūs orų pokyčiai dažnai būna lydimi gūsingų vėjų sustiprėjimo, vėtrų. Dabar įšalo netekusi ir įmirkusi dirva sudaro sąlygas atsirasti vėjavartų didesniam kiekiui. Labiausiai vėjui neatsparios eglės, nes jų paviršinės šaknys lengvai išraunamos iš šlapios atitirpusios dirvos.

 

Nuotolinių mokymų ciklas tęsiasi. Susitinkame gruodžio 16 d.

2022-12-13

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su valstybine miškų tarnyba tęsia miškų mokymų ciklą ir kviečia gruodžio 16 d. (penktadienį) į paskaitas temomis:
Ar miško medžių genetinis pagerinimas išgelbės miškus?“
Pranešėjas – dr. Darius Danusevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius. 
Numatomas laikas: 10.00-12.00 val.
 
„Miškotvarkos raida XXI a. ir svarbesni miškotvarkos principai“
Pranešėjas – dr. Albertas Kasperavičius, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas
Numatomas laikas: 12.30-13.30 val.
 
„Miškotvarka Valstybinių miškų urėdijos tvarkomuose miškuose šiandien ir rytoj“
Pranešėjas – Martas Lynikas, Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai
Numatomas laikas: 13.30-14.30 val.
 
I mokymus kviečiame registruotis čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeOHlIj-0x8R5799O-Wg3cBZBsFQ36LuBa_MfsIiRpHfIuuNQ/viewform
Nuorodą į online mokymus gausite elektroniniu paštu kai bus patvirtinta jūsų registracija.

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!