Nacionalinis miškasodis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui: kviečiama sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje

2026-04-10

Aplinkos ministerija kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU) balandžio 25 d. kviečia visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio, kuris šiemet skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga visoje šalyje bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis, įprasminantis Prezidento indėlį į aplinkosaugą ir tvarią ateitį.

Tradicija, kasmet suburianti tūkstančius 

VMU ir Aplinkos ministerijos organizuojama medžių sodinimo akcija kiekvienais metais suburia įvairių sričių įmones, organizacijas, bendruomenes, mokyklas ir visus gamtą mylinčius žmones. Šiemet prie akcijos prisijungė sambūris „Gerumo ąžuolas“, kurio globėjas – Prezidentas V. Adamkus. Akcijos tikslas – prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Ąžuolų giraitė Prezidento V. Adamkaus šimtmečiui 

Šių metų miškasodis dedikuojamas Prezidentui V. Adamkui – šalies vadovui, nuosekliai pabrėžusiam aplinkos apsaugos svarbą valstybės ateičiai. Jo veikla ir vertybės įkvėpė ne vieną kartą atsakingai rūpintis gamtos išsaugojimu.

Prezidentas ne kartą išreiškė atsakomybę rūpintis aplinka ir jos išsaugojimu ateities kartoms, akcentuodamas, kokius pamatus kuriame šiandien. Būtent todėl šiai progai pasirinktas ąžuolas – stiprybės, pastovumo ir ilgaamžiškumo simbolis, nuo seno siejamas su Lietuvos valstybingumu ir tautine tapatybe.

Nacionalinio miškasodžio metu įvairiose Lietuvos vietose bus sodinami ąžuolai, visoje Lietuvoje planuojama pasodinti daugiau nei 100 tūkst. ąžuolų sodinukų. Daugelyje vietų taip pat vyks įprasti miškų atkūrimo darbai, kurių metu bus sodinamos įvairios medžių rūšys, o Šakių r. bus įveista Prezidentui V. Adamkui skirta ąžuolų giraitė. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų simbolinių sodinimų Lietuvoje.

Ąžuolų giraitė taps gyvu pagarbos ženklu Prezidentui ir augančia bendruomenine erdve, įprasminančia atminimą bei kartų ryšį.

Informacija apie renginį 

Kviečiame balandžio 25 d. 10 val. prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio. Šventė vyks daugiau nei 40-yje vietų visoje Lietuvoje. Sodinimo vietų sąrašą rasite registracijos formoje, o kilus klausimų kviečiame kreiptis el. paštu komunikacija@vmu.lt.

Registracijos forma: https://registracija.vmu.lt/.

Pušynų kenkėjų kirpikų populiacija pagausėjo

2026-04-06

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų – kirpikų – vidutinė gausa stebimose teritorijose išaugo nežymiai virš daugiamečio vidurkio. Šie kenkėjai graužia takus po žalių pušų žieve. Kirpikų populiacijos stebėseną Valstybinė miškų tarnyba vykdo nuo 2008 metų. Per stebėsenos laikotarpį jie nebuvo pasiekę gausos, keliančios grėsmę miškuose susidaryti masiniams pakenkimų židiniams.

2026 metais buvo tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų – didžiųjų ir mažųjų kirpikų (Blastophagus piniperda Eich. ir Blastophagus minor Eich.) – populiacijos monitoringas. Jis vykdomas Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose: 11 girininkijų, 58 miško sklypuose. Nuo šių metų monitoringas nebevykdomas Švenčionėlių regioniniame padalinyje buvusių apskaitų 12 vietų, nes toje vietovėje išplėtus karinį poligoną, į daugumą apskaitos medynų nebegalima patekti. Todėl vietoje to regiono, nuo 2026 metų kirpikų populiacijos monitoringas pastoviai pradėtas vykdyti Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje kenkėjo stebėjimo 12 vietų, kur 2023-2024 metais buvo susidaręs pušinio pjūklelio išplitimo židinys. Ten 2024-2025 metais buvo vykdomas laikinas monitoringas, siekiant nustatyti ar išaugs pušinių kinivarpų populiacija po pušų spyglius graužiančių vabzdžių pakenkimo.

Kirpikų populiacija vertinama pagal ant miško paklotės nukritusias pušų šakelių viršūnėles, kurių šerdyje kirpiko vabalas išgraužė taką ir dėl to jos nuo vėjo nulūžo. Šakelės vizualiai atrodo kaip “nukirptos”. Kiekvienoje apskaitos vietoje 100 m2 plote (dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje) po pušų lajomis surenkamos visos nulūžusios smulkios pušų šakelės. Po to, iš jų atrenkamos ir suskaičiuojamos šakelės, su kirpikų charakteringais išgraužimais. Kenkėjo populiacijos gausumą vertinamame pušyne atspindi surastas „nukirptų“ šakelių kiekis.

Gausiausiai šakučių ant miško paklotės 100 m2 plote rasta Druskininkų regioninio padalinio Musteikos girininkijoje (155 vnt.) ir Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje (47 vnt.). Mažiausiai “nukirptų” šakelių surinkta Jurbarko regioninio padalinio Pašvenčio ir Smalininkų girininkijose (atitinkamai 14 vnt. ir 18 vnt.). Rastų šakelių kiekis šiemet vidutiniškai padidėjo 1,9 karto: 2026 metais rasta 31,6 vnt. „nukirptų“ nukritusių šakelių 100 m2 plote, o 2025 metais – tik 16,7 šakelės. Daugiausiai “nukirptų” šakelių kiekis išaugo Druskininkų regioniniame padalinyje, net 6,1 karto (nors 2025 m. ten buvo mažiausias). Varėnos padalinyje kirpikų populiacija padidėjo 2,7 karto, Jurbarko – padidėjo 1,7 karto, Ignalinos – sumenko 1,3 karto (1 pav.). 2026 metais pušinių kirpikų padidėjusi populiacija pasiekė 2022 metais buvusį lygį, nors trejus artimiausius metus ji mažėjo (2 pav.).

Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvusiame pušinio pjūklelio židinyje kirpikų populiacija per 2025 metų sezoną nepagausėjo ir atitinka daugiametį vidurkį regioninių padalinių, kuriuose nuolat vykdomas kenkėjo monitoringas. Atliktos apskaitos rodo, kad neišaugo kirpikų populiacija pušynuose, kurių spyglius prieš 2 ar 3 metus buvo nugraužę pušinio pjūklelio lervos.

1 pav. Pušinių kirpikų populiacijos gausumas 2022-2026 metais

Nuo 2008 metų „nukirptų“ šakelių metodu vykdomas pušinių kirpikų populiacijos stebėjimas rodo, kad šių kinivarpų pušynuose nėra labai gausu. Ant 100 m2 miško paklotės rastų „nukirptų“ šakelių vidutinis kiekis svyruoja nuo 10 iki 50 vnt. (2 pav.). Atskirais metais kai kuriuose miško sklypuose ant miško paklotės buvo randama po 300-400 šakelių 100 m2 plote. Tokiam pagausėjimui buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, nes dažniausiai šalia vertinamo medyno miško sandėliuose būdavo palikta nuo kenkėjų apnikimo neapsaugota pušies mediena. Sanitarinės miško apsaugos priemonės medynuose reikalingos, kai ant 100 m2 miško paklotės randama 500 vnt. ir daugiau šakelių su kirpikų charakteringais pakenkimais.

2 pav. Pušinių kirpikų populiacijos dinamika 2008-2026 metais

Kirpikų populiacija, nors ir gausesnė nei 2023-2025 metais, visuose stebimuose regioniniuose padaliniuose toliau išlieka santykinai žemame lygyje. 2026 metais kenkėjo gausa neturės ryškesnės įtakos pušynų sanitarinės būklės pablogėjimui. Gali suintensyvinti pavienių ir nedidelėmis grupėmis pušų džiūvimą, kurių šaknys pažeistos jas pūdančių grybinių ligų sukėlėjų. Gali pakenkti dalį pušų medynuose po einamųjų kirtimų, taip pat pušynuose, kur buvo paliktos laiku nesutvarkytos pušys, kurias išvertė ar nulaužė anksčiau buvę vėjai.

Pakeistas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas

2026-03-31

Pakeistas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.

Pakeitimų paaiškinimai

Nuo 2026 09 01 – mažiau biurokratijos paprastiems kirtimams, bet daugiau duomenų ir kontrolės.

1. Pavojingas medis – aiškiau apibrėžta (arti kelių, takų, tinklų ir pan.).

2. Daugiau kirtimų be leidimo: kenkėjų pažeistos eglės (tam tikrom sąlygom), jaunuolynų ugdymas (jei mediena neparduodama); detalizuota infrastruktūra (grioviai, melioracija), atsiranda apribojimai „Natura 2000“ laikotarpiui.

3. Medienos nuosavybė – nukirsta mediena priklauso savininkui / valdytojui.

4. Prašymų nagrinėjimas – gali grąžinti taisyti, ne tik atmesti.

5. Daugiau duomenų – privalomi skaitmeniniai brėžiniai, detalesni duomenys apie medžius.

6. Mažiau dokumentų kai kuriais atvejais – želdinimo projekto nereikia, jei yra žėlinys.

7. Mažiau tikrinimų paprastais atvejais – kai kuriems kirtimams nereikia visų registrų tikrinimo.

8. Leidimo galiojimas – negali būti ilgesnis nei miškotvarkos projektas.

9. Detalesni leidimai – reikia nurodyti medžių kiekius ir tūrius.

10. Aiškesnė leidimo struktūra – atskirti apribojimai, papildoma informacija, sąlygos.

11. Nauji negaliojimo atvejai – mirė savininkas arba likviduota įmonė.

12. Greitesnis informavimas – per 1 darbo dieną.

13. Griežčiau dėl „Natura 2000“ – privaloma laikytis visų papildomų sąlygų.

Aplinkos ministro 2010 12 30 įsakymas Nr. D1-1055 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 03 23, Identifikacinis kodas 2026-04472.

Miško sanitarinės apsaugos specialistai įspėja – uosių kenkėjas blizgiavabalis grėsmingai artėja prie Lietuvos

2026-03-24

200 kilometrų – tokiu atstumu prie Lietuvos priartėjo smaragdinis blizgiavabalis (Agrilus planipennis), masiškai naikinantis uosius kenkėjas, iš Rusijos ir Ukrainos jau persimetęs į Baltarusiją ir kasmet po 40-80 kilometrų pasislinkdamas vakarų link. Atsižvelgiant į grėsmės mastą, šis vabalas Europos Sąjungoje yra priskiriamas prie prioritetinių karantininių kenkėjų. Artėdamas jis kelia tiesioginę grėsmę smarkiai sumažėjusiems mūsų šalies uosių ištekliams.

Gali kilti išlikimo klausimas 

Grėsmė Lietuvos uosiams, pabrėžia Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai, ypač didelė todėl, kad daugiau nei tris dešimtmečius šiuos medžius masiškai naikino pandeminė uosių džiūtis, sukelta grybo Hymenoscyphus fraxineus. Tai pagrindinė priežastis, dėl kurios uosių mūsų šalyje išlikę nedaug.

Mokslininkai ir miškininkai spėjo pasidžiaugti, kad šiuo metu uosių džiūtis nebedaro tokio masto žalos kaip anksčiau, o išlikę uosiai, ypač augantys sausesnėse, aukštesnėse, geriau vėjų ventiliuojamose vietovėse, regis, įgijo atsparumą ligą sukeliančiam grybui.

Tačiau dabar baiminamasi, kad smaragdinio blizgiavabalio plitimas gali šias natūralias atsparumo tendencijas reikšmingai susilpninti ar net paneigti.

Puola ir nusilpusius, ir sveikus medžius 

Smaragdinis blizgiavabalis kilęs iš Rytų Azijos ir ten augančioms rūšims pernelyg nekenkia, nes vietiniai uosiai prisitaikę prie vabalo lervų poveikio. Tačiau patekęs į teritorijas, kur uosiai neturi natūralaus atsparumo, kenkėjas juos masiškai žudo.

Tokia situacija jau susiklostė Šiaurės Amerikoje ir Rusijos europinėje dalyje, kur per palyginti trumpą laiką sunaikinta milijonai uosių. 2003 metais šis kenkėjas aptiktas Maskvoje. Nuo tada jis nuosekliai plinta į vakarus ir per du dešimtmečius jau apėmė dideles teritorijas.

2025-ųjų birželį smaragdinis blizgiavabalis oficialiai užfiksuotas Baltarusijoje, Gomelio mieste augančiuose uosiuose. Tai – apie 200 kilometrų iki Lietuvos sienos, todėl akivaizdu, kad invazijos frontas jau pasiekė regioną, iš kurio plitimas į mūsų šalį tampa realia tikimybe.

Smaragdinis blizgiavabalis pažeidžia visas uosių rūšis, ypač paprastąjį uosį. Jauni medžiai paprastai žūsta per 1–2 metus, stipriai apnikti kenkėjo brandūs medžiai – per 2–3 metus, o net ir mažesnio intensyvumo pažeidimas ilgainiui lemia medžio žūtį per kelerius metus. Kenkėjas puola ir ilgainiui sunaikina ne tik nusilpusius, bet ir sveikus uosius.

Svarbu – laiku pastebėti  

Didžiausia tikimybė blizgiavabaliui pasiekti Lietuvą yra suaugusių vabalų migracija, perskrendant iš apniktų teritorijų į naujas. Nors dėl griežtų prekybos ribojimų rizika įvežti kenkėją su užkrėsta uosio mediena ar sodinukais nedidelė, biologinis plitimas iš Baltarusijos, Rusijos ar Ukrainos išlieka labai tikėtinas.

Lietuvos klimatinės sąlygos puikiai tinka šiam vabzdžiui įsitvirtinti. Norint užbėgti už akių tokiam scenarijui, vykdoma nuolatinė stebėsena, stiprinamas institucijų pasirengimas ir bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais, siekiant kuo anksčiau aptikti galimą kenkėjo pasirodymą ir imtis veiksmų. Lietuvoje už karantininę Smaragdinio blizgiavabalio stebėseną atsakinga  Valstybinė augalininkystės tarnyba.

Kenkėjo atsiradimas Lietuvoje reikštų papildomą stiprų smūgį uosiams, todėl stebėsena, ankstyvas aptikimas, pasirengimas greitai reaguoti, tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminės sąlygos, siekiant mažinti galimą žalą ir išsaugoti šią medžių rūšį.