Aktualu

Konferencija apie negyvos medienos svarbą miestuose

2020 09 17

Visi, kuriems rūpi išsaugoti senus medžius, kviečiami rugsėjo 22 d. dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „Negyvos medienos svarba miestuose“. Ji prasidės 9 val. ir vyks iki 12.30 val. Pranešimų bus galima klausytis lietuvių arba anglų kalbomis. 

Stuobrius, išvartas ir virtuolius, nudžiūvusias medžių šakas, plyšius ir dreves žaliuojančiuose medžiuose mokslininkai vadina negyva mediena. Ji yra tūkstančių įvairių organizmų gyvenamoji aplinka, maistas ar laikina slėptuvė. Biologinės įvairovės palaikymui ypač vertingi yra medžiai senoliai, nes juose gausu drevių, atsilupusios žievės, negyvų šakų, kuriose apsigyvena retų rūšių vabzdžiai, kerpės, paukščiai ir žinduoliai. Tokie medžiai dažnai auga ne miško žemėje, o senuose dvarų ir miestų parkuose, alėjose palei kelius, šalia sodybų ir kitose urbanizuotose teritorijose.

Konferencijos metu Lietuvos, Latvijos ir Švedijos ekspertai pasidalys urbanizuotose teritorijose esančios negyvos medienos tvarkymo ir medžių senolių priežiūros galimybėmis, problemomis ir jų sprendimais.

Norintieji dalyvauti prašomi užsiregistruoti iki rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu adele.b@glis.lt.

Radiacinės saugos centro pranešimas dėl importuojamos medienos

2020 09 10

Radiacinės saugos centras praneša: išaugus medienos ir durpių kuro paklausai, gana daug jo įvežama ir iš kitų valstybių, taip pat ir iš tų regionų, kurie po Černobylio atominės elektrinės avarijos buvo užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis.

Radioaktyviosiomis medžiagomis užterštais pelenais tręšiant dirvas ilgesnį laiką, žemė ir gruntiniai vandenys gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis, todėl Lietuvos žmonės gali patirti nepagrįstą apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote.

Siekiant užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto medienos ir durpių kuro, nuo 2015 m. tokių rūšių kuras, įvežamas į Lietuvą iš trečiųjų valstybių (Baltarusijos Respublikos, Ukrainos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kalugos, Tulos, Briansko ir Oriolo sričių), gali būti tiekiamas į Lietuvos rinką tik su kiekvieną kuro siuntą lydinčiais radiologinių tyrimų dokumentais, įrodančiais, kad medienos ar durpių užterštumas 137Cs radionuklidu neviršija nustatyto 30 Bq/kg lygio.

Kasmet ištiriama apie 2 tūkst. susidariusių medienos kuro pelenų. 2018–2020 m. atliktų biokuro ir pelenų (lakiųjų ir dugno) ištirtų mėginių tyrimų rezultatai rodo, kad įvežtinio medienos kuro užterštumas 137Cs radionuklidu neviršijo nustatyto lygio ir susidarę pelenai tinkami antriniam panaudojimui įvairiems tikslams, taip pat ir dirvoms tręšti. Radiacinės saugos centras, bendradarbiaudamas su teritorinėmis muitinėmis, vykdo įvežamo biokuro valstybinę radiacinės saugos priežiūrą prieš atliekant išmuitinimo procedūras. Taip pat, vykdant valstybinę radiacinės saugos priežiūrą, imami biokuro ir pelenų mėginiai katilinėse bei šiluminėse elektrinėse, ir visais atvejais, kai muitinės pareigūnai suabejoja dokumentų teisingumu (radioaktyvumo lygį patvirtinančiuose dokumentuose taisyti skaičiai ir pan.).

Nustatytas radiacinės saugos požiūriu saugus leistinas 137Cs radionuklido lygis įvežtiniame medienos kure, lygus 30 Bq/kg, yra saugus ir lietuviškai medienai, nes Lietuvoje yra regionų (Dzūkija, pvz., Veisiejai, Suvalkija), kur 137Cs radionuklido aktyvumo koncentracija medienoje yra šiek tiek didesni, tačiau neviršija 30 Bq/kg.

Radiacinės saugos centras, vykdydamasi žmonių ir aplinkos apšvitos reguliuojamąją kontrolę, deda daug pastangų, kad Lietuvos gyventojai būtų apsaugoti nuo nepagrįstos apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote.

Dėl Miško kirtimo taisyklių

2020 09 03

Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) pasiūlymai LR aplinkos ministerijai dėl Miško kirtimo taisyklių projekto.

Dėl kompensacijų privataus miško savininkams

2020 08 27

LR aplinkos ministerija parengė LR Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1578 „Dėl kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimus, kuriais numatoma, jog kompensacijoms išmokėti reikalingas lėšas planuoja ir kompensacijas išmoka:

14.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytais atvejais;

14.2. savivaldybės administracija, – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytais atvejais.“

Visą nutarimo „Dėl kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ projektą galima rasti čia:

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!