Aktualu

Parengtas Nacionalinio miškų susitarimo projektas

2022-05-19

Metus trukęs Nacionalinio miškų susitarimo procesas baigiasi ir jau turime jo rezultatą – pasiektus susitarimus apibendrinantį pirminį šio dokumento projektą. Jį sudaro pamatinis tikslas, vizija ir susitarimai. Įtraukti tik tie susitarimai, kuriems pritarė visos proceso sektorinės (interesų) grupės. Su Nacionalinio miškų susitarimo projektu galite susipažinti čia

„Kiekvieno žmogaus dalyvavimas šiame procese ir asmeninis indėlis formuluojant ilgalaikes kryptis šalies miškų ateičiai yra labai svarbus, o bendrai Nacionalinis susitarimas dėl miškų – istorinis momentas miškų sektoriuje“, – sako aplinkos viceministras Danas Augutis.

Primename, kad siekiant išspręsti miškų sektoriui svarbius klausimus, Vyriausybė savo programoje numatė parengti ir pasirašančioms šalims pateikti nacionalinį susitarimą dėl miškų apsaugos ir naudojimo, kuriuo būtų susitarta dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypčių.

Aplinkos ministerija nuo 2021 m. kovo mėn. pradėjo organizuoti Nacionalinį susitarimą dėl miškų. Pasirinktas būdas – bendrakūra, leidžianti įtraukti į šį procesą didelį skaičių skirtingas pažiūras ir patirtį turinčių suinteresuotų asmenų, visuomenės grupių.

Nacionalinio susitarimo dėl miškų rengime dalyvavo apie 40 skirtingų organizacijų ir beveik 400 dalyvių. Diskusijos dėl turinio vyko 150 įvairaus formato renginiuose, o galutinį susitarimų tekstą formavo devynios teminės grupės, iš kurių susitarti pavyko šešioms.

Artimiausiu metu projektas bus pristatomas politinėms partijoms, o vėliau organizuojamas dokumento pasirašymas.

Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”

2022-05-12

🌿Moksleivių rašinių ir piešinių konkursas “Medžio kelias”
Ar kada susimąstėte, koks yra medžio gyvenimas? Kaip prasideda jo kelias – nuo mažo sodinuko, vėjo išnešiotų sėklelių, o gal žmogaus svajonės ir rūpesčio užauginti medį? O kaip medžio gyvenimas baigiasi? Jam nugriuvus nuo senatvės ar jį brandų nukirtus? Gal jis šildo, gal džiugina iš jo pagamintas praktiškas bei gražus daiktas? Ar medžio gyvenimas iš tiesų baigiasi?
🌳Praėjusiais metais tinklalapis http://www.mikininkas.eu/ kvietė įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti rašinių ir piešinių konkurse „Kodėl aš noriu būti miškininku“, o šiemet skelbia naują konkursą – „Medžio kelias“. Šįkart kviečiame tapti ne tik rašytojais ar dailininkais, bet ir architektais, baldžiais, liaudies menininkais ir savo piešiniuose bei rašiniuose pasvarstyti apie medžio gyvenimą.
🌲Galbūt gyvenate įdomiame mediniame name ar namuose turite įdomų medinį daiktą, kurio istorija norite pasidalinti? Galbūt jūsų fantaziją jaudina neįprastas medinis baldas? Gal savo gyvenimo neįsivaizduojate be medinio vaikystės žaislo ar iš medžio pagamintos smulkmenos? O gal į medžio gyvenimą žvelgiate kur kas globaliau ir moksliškiau, domitės miškų išlikimo bei jų priežiūros klausimais?
Kviečiame pasidalinti savo didžiausiu turtu – fantazija bei kūrybiškumu – ir vėl aktyviai dalyvauti piešinių ir rašinių konkurse „Medžio kelias“.
Moksleivių darbai (rašinių ar piešinių) laukiami iki birželio 3 dienos imtinai.
Nugalėtojus skelbsime birželio 10 d. Facebook grupėje Miškininkas ir www.miskininkas.eu
Skanuotus siųskite e.p.: miskininkas.eu@gmail.com, originalus Dainiui Šeronui, tel. 8 699 32532, į:
a) Lietuvos paštą, Akademijos paštas, Kauno r. sav. Pilėnų g. 1, Akademija, 53347 Kauno r. sav.
b) LP Express, Pilėnų g. 1, Akademija 53347
c) Omniva, Kauno Akademijos EXPRESS MARKET paštomatas, 55534
d) Express Market Venipak paštomatas, Pilėnų g. 1, Akademija, Kauno r.
Konkurso “Medžio kelias” globėjai: europarlamentaras prof. Liudas Mažylis, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Konkurso draugai: Žurnalas “Mūsų girios”, Privačių miškų savininkų asociacija, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, LAMMC Miškų institutas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Valstybinė miškų tarnyba prie AM ir Lietuvos miškininkų sąjunga, Lietuvos gamtos fondas.

Medienos pramonės ir energetikos sektorių aprūpinimas mediena

2022-05-05

Karas Ukrainoje sutrikdė į Lietuvą importuojamos medienos srautus. Todėl ieškoma galimybių kaip būtų galima ženkliai sumažinti žaliavinės medienos eksportą ir pasigaminti daugiau energijos gamybai skirtos medienos efektyviau panaudojant šalies vidaus išteklius ir taikant efektyvesnius ūkininkavimo būdus.

Kaip skelbia Valstybinė miškų tarnyba (VMT), iš beveik 5 mln. m3 2021 m. į Lietuvą importuotos medienos (apvaliosios padarinės ir pjautinės, skiedrų, malkų, medžio drožlių plokščių, granulių, briketų ir kitų produktų) apie 2/3 sudarė mediena, tiekiama iš Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos. Baltarusijos dalis medienos importe buvo didžiausia – virš 2 mln. m3, iš šio kiekio skiedros sudarė virš 0,9 mln. m3 – tai daugiausia energetinėms reikmėms skirta mediena.

Per 2021 m. Lietuva nemažus medienos kiekius eksportavo pati – didžiausia dalis teko apvaliajai padarinei medienai (virš 1,52 mln. m3), po jos rikiavosi pjautinė mediena (apie 1,46 mln. m3), granulių, briketų eksportas (siekė beveik 0,7 mln. t) ir kita (1,5 mln. m3).

Šiuo metu skaičiuojama, kad medienos pramonės (lentpjūvystės, medienos plokščių, granulių, briketų gamybos ir pan.) poreikiai sudaro apie 5 mln. m3, o įvertinus numatomą plėtrą iki 2023-2024 m., jie gali išaugti iki 6,5 mln. m3. Šalies energijos reikmėms tenkinti (daugiausia šildymui) šiuo metu sunaudojama daugiau kaip 6 mln. m3 medienos, o pilnu pajėgumu paleidus ir Vilniaus kogeneracinę jėgainę, šis kiekis priartės prie 7 mln. m3.

VMT duomenimis, įvertinus augančius medienos poreikius pramonėje ir energetikoje, taip pat sutrikusius prekybos mediena srautus, matyti, kad kelerių metų perspektyvoje kasmet reikės surasti po 2,5-2,7 mln. m3 medienos norint juos patenkinti.

Efektyviau panaudojant turimus medienos išteklius, į rinką būtų galima „įlieti“ apie 1,8-2 mln. m3 medienos, kurių nemaža dalis būtent energetinėms reikmėms tenkinti skirta mediena. Tiesa, tos priemonės ne visais atvejais duoda greitą rezultatą. Pavyzdžiui, ūkinės veiklos atnaujinimas nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose jau po 2-3 m. rinkai galėtų pateikti apie 600-800 tūkst. m3 medienos kasmet, privačių miško savininkų skatinimas intensyviau naudoti perbrendusius minkštųjų lapuočių medynus (kurių yra sukaupta virš 40 tūkst. ha), juos pertvarkant į vertingus medynus, dar apie 200 tūkst. m3 kasmet per 10 m.

Tarpinių miško kirtimų, pirmiausia ugdomųjų, intensyvinimas, leistų pridėti dar iki 500 tūkst. m3 medienos kasmet, o tai ne tik padėtų kompensuoti susidariusį medienos stygių, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje leistų auginti tvarius, sveikus, daugiau CO2 kaupiančius medynus (ši priemonė labiau taikytina privatiems miškams, nors galimybių dar yra ir valstybiniuose miškuose).

Būtinumą intensyvinti tarpinių miško kirtimų apimtis rodo ir šalies III-IV grupės miškuose kasmet susidaranti ženkli apie 18-20 proc. žuvusių medžių dalis nuo bendro metinio medžių tūrio prieaugio (iš jų apie 15 proc. – valstybiniuose ir apie 20,5 proc. – privačiuose miškuose). Šis žuvusių medžių dalies rodiklis Europos valstybių miškuose neviršija 10 proc., nes žūstantys medžiai intensyviai tvarkomuose šių šalių miškuose vertinami kaip medienos auginimo nuostoliai ir nėra toleruojami.

Augant medienos kainoms, neišvengiamai didės ir miško kirtimo liekanų panaudojimo apimtys. 2021 m. į energetikos sektorių pateikta apie 240 tūkst. m3 kirtimo liekanų, pagamintų VĮ Valstybinių miškų urėdijos valdomuose miškuose, kiek mažesni, bet augantys ir privačiuose miškuose pagaminamų kirtimo liekanų kiekiai.

Iš miškų pateikiamų kirtimo liekanų kiekį būtų galima gan greitai – per vienerius metus – padidinti apie 320 tūkst. m3 kasmet tiek iš valstybinių, tiek iš privačių miškų kartu sudėjus (maždaug po 160 tūkst. m3), svarbu, kad šios žaliavos potencialūs vartotojai – šilumos gamintojai – atsigręžtų į šį medienos liekanų segmentą. Bendras praktiškai pasiekiamas kirtimo liekanų kiekis šalies miškuose, nedarant žalos aplinkai, galėtų siekti apie 750-800 tūkst. m3 kasmet.

Kitos galimos priemonės – griovių, trasų, technologinių linijų valymas ir sutvarkymas, likvidinės medienos išeigos miško ruošoje gerinimas – tai dar papildomi 150-200 tūkst. m3 medienos kasmet (tiek iš privačių, tiek iš valstybinių miškų).

 

Valstybinė miškų tarnyba ir KMAIK organizuoja nemokamus nuotolinius mokymus apie miškininkystę

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija kartu su Valstybine miškų tarnyba kviečia visus neabejingus miškui gilinti žinias apie miškuose vykstančius gamtinius, ekonominius ir socialinius procesus, miškininkystės aktualijas, iššūkius ir jų sprendimo būdus.

Pirmojo renginio tema – „Kiek vertas Jūsų miškas? Medynų tūrio ir jų sortimentinės struktūros nustatymas“.

Pranešimą skaitys doc. dr. A.Tebėra.

Renginio data – balandžio 29 d.(penktadienis) 10.00-12.00 val.

Renginio vieta – Zoom platforma.

I mokymus kviečiame registruotis iki balandžio 28 d. (imtinai) čia:  https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdlJIhjhp6vwU2TjblC8-f7OPTQBBk3WLKM5jPKzpKPi-PZ9g/viewform

Nuorodą į online mokymus gausite elektroniniu paštu po registracijos patvirtinimo.

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!