Parama savaiminukams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės apskaitą

2025-01-09

Iki 2026 m. kovo 16 d. gyventojai, turintys žemės sklypus, dar gali teikti paraiškas ir gauti paramą miško medžių savaiminukams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės apskaitą. Kiekvienas žemės savininkas, turintis nenaudojamos žemės, kurioje savaime užsisėjo miško medeliai, gali rinktis vieną iš variantų:

A) Turėti krūmais ir medeliais apaugusį apleistos žemės sklypą, kuriam gali būti taikomas didesnis žemės mokestis;

B) Nupjauti medyną ir parduoti kaip žaliavą biokurui;

C) Tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo ir už tai gauti vienkartinę finansinę paramą – 900 Eur/ha.

Kai nešienaujamas, nedirbamas sklypas su savaiminukais (jų amžiaus vidurkis turi būti iki 20 m.) oficialiai tampa mišku, atsiranda galimybės gauti įvairių rūšių paramą: miško įregistravimui, atkūrimui, jaunuolynų ugdymui, priežiūros kompensacijas ir kt.

Miškininkai pabrėžia, kad savaime užsisėję miškai yra atsparesni, sveikesni palyginti su pasodintais žmogaus. Taigi atsiranda galimybė tapti puikaus miško savininku.

Norint įregistruoti ne miško žemės sklypą su savaiminukais kaip mišką, reikia kreiptis:

– į miškotvarkos projekto rengėją, kad būtų atlikta sklypo su savaiminukais inventorizacija – išmatuotas plotas, nustatyta medelių rūšis, amžius, tankis.

– į Valstybinę miškų tarnybą (VMT) dėl sprendimo suderinti savaiminukų inventorizacijos duomenis.

VMT suderintą inventorizaciją pateiks Miškų valstybės kadastrui prie Registrų centro. Taip sklypui bus suteiktas miško statusas. Norint gauti Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paramą SVARBU atlikti dar vieną veiksmą – sklypą įregistruoti ir Nekilnojamojo turto kadastre.

Tada belieka užpildyti paraišką APVA puslapyje https://apva.lrv.lt/lt/aktualus-kvietimai/.

APVA specialistų telefonas pasikonsultavimui +370 646 08522.

Žievėgraužis tipografas, eglynų būklė ir galimos grėsmės

2026-01-06

VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Grigaliūnas pristatė apibendrintą 2025 metų situacijos eglynuose analizę. Aptarta žievėgraužio tipografo populiacija, kenkėjo gausumas atskiruose Lietuvos regionuose bei kokį mastą pasiekė pažeidimų apimtys atskirose savivaldybėse ir Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose.

Didelis dėmesys skirtas ir pačių eglynų būklės analizei. Pristatyti eglynų sveikatingumo stebėsenos duomenys atskleidė, kad per dvejus pastaruosius metus nudžiūvo net 19 procentų stebimų eglių. Taip pat aptarta stebimų medžių augimo sparta bei 2024 – 2025 m. klimatinės sąlygos, vyravusios augalų vegetacijos metu.

Žievėgraužio tipografo keliami iššūkiai ir toliau išlieka aktualūs. Nors kenkėjo populiacija ir daroma žala 2025 m. sumenko perpus, didžiojoje Lietuvos dalyje kenkėjo populiacija išliks gausi. Jei lems klimato sąlygos, 2026 m. nudžiovintų eglynų mastas gali vėl išaugti.

Efektyvi sanitarinė miškų apsauga reikalauja nuolatinės stebėsenos, analizės, sprendimų priėmimo bei visuomenės įsitraukimo kovojant su šiuo žalingiausiu miškų kenkėju.

Seminaro vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia:

https://youtu.be/pc3Qx3cCVqg?si=c9CmO0KTH-c5bWsD

Webinaras: Žievėgraužio tipografo populiacija ir eglynų būklė 2025

2025-12-16

Miškų politika Lietuvoje: sprendimų priėmimui trūksta skaidrumo

2025-12-12

Praėjusios kadencijos metu su miškų politika susijusius sprendimus bandė paveikti beveik 120 juridinių ir fizinių asmenų, tačiau viešos informacijos apie jų tikslus ir motyvus trūksta – rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas.

Daugiausiai įtaką su miškų politika susijusiems sprendimams siekė daryti dvi interesų grupės. Iš 119 identifikuotų juridinių ir fizinių asmenų kas trečias atstovavo medienos pramonei (38), kas ketvirtas – aplinkosaugos interesams (32). Daugiausiai asmenų pavyko identifikuoti iš Seimo narių darbotvarkių (60) ir pasiūlymų Miškų įstatymo projektams (25).

Vis dėlto, trūksta viešų duomenų apie konkrečias susitikimų priežastis ir lobistinės veiklos tikslus. Susitikimų tikslai buvo nurodyti tik 3 iš 162 Seimo narių darbotvarkių įrašų, galimai susijusių su miškų politika. Lobistinės veiklos deklaracijos (35) taip pat neatskleidė detalesnių siekiamų tikslų ar laukiamų rezultatų.

Pagal organizacijų tipą, daugiausiai įtaką siekė daryti verslai ir verslo asociacijos (43), nevyriausybinės (NVO) (23) ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos (20).

Pasak interviu dalyvių, verslai ir verslo asociacijos siekdamos daryti įtaką sprendimų priėmimui, dažniau vykdo lobistinę veiklą, teikia pasiūlymus teisės aktų projektams. NVO ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos daugiau dėmesio skiria viešosios nuomonės formavimui, žiniasklaidos įtraukimui bei ekspertinių žinių teikimui. Visgi, ekspertai pažymėjo, kad asmeninių ryšių svarba išlieka reikšminga visų interesų grupių veikloje, nepaisant taikomų skirtingų taktikų.

Interviu dalyviai atkreipė dėmesį, kad didesnį socialinį kapitalą ir resursus turinčios organizacijos sprendimų priėmėjus pasiekia gerokai lengviau nei mažesnės NVO ar kitos ne pelno siekiančios organizacijos. Jų teigimu, riboti finansiniai ištekliai ir trumpi konsultacijų terminai tampa reikšmingais iššūkiais šioms organizacijoms aktyviau dalyvauti teisėkūroje.

Remiantis kokybinių interviu įžvalgomis, interesų grupės viešąjį interesą miškų politikos kontekste taip pat apibrėžia skirtingai. Pavyzdžiui, vieni jį sieja su ekonomine nauda valstybei, kiti akcentuoja miškų ir bioįvairovės apsaugą.

„Lietuvoje viešai prieinama daug duomenų apie sprendimų priėmimą, todėl dažnai esame minimi kaip gerasis pavyzdys regione. Tačiau ši informacija vis dar išsibarsčiusi, pateikiama nevienodais formatais, be to, retai įvardijami siekiami tikslai apsunkina galimybes suprasti, kieno interesai iš tikrųjų nugula į galutinius teisės aktus. Šiame pokalbyje labai norėčiau aktyvesnio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vaidmens“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Studijos įžvalgos ir rekomendacijos parengtos remiantis viešai prieinamų lobistinės veiklos, Seimo narių ir ministrų darbotvarkių, Seimo komitetų darbotvarkių ir pateiktų pasiūlymų teisės aktams duomenų analize (2020 m. lapkričio – 2024 m. liepos mėn.) ir 29 giluminiais pusiau struktūruotais interviu su verslo ir verslo asociacijų atstovais, politikos lyderiais, aplinkosaugos organizacijų, priežiūros ir teisėsaugos institucijų atstovais bei kitais su tyrimo sritimi susijusiais ekspertais.