Rokiškyje organizuojamas susitikimas su miško savininkais dėl miško sanitarinės apsaugos priemonių

2023-08-30

Kviečiame į susitikimą dėl miško sanitarinės apsaugos priemonių taikymo

Gerbiami miškų savininkai ir valdytojai!

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai plinta pavojingiausias miškų kenkėjas – žievėgraužis tipografas. Jis daro didžiulę žalą ekosistemai, kuri jau skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų. Žievėgraužio tipografo plitimas ir daroma žala Šalčininkų, Vilniaus rajono, Trakų ir Rokiškio rajonų savivaldybių miškuose jau pasiekė stichinės nelaimės mastą.

Stabdyti žievėgraužio tipografo bei kitų kenkėjų plitimą arba bent sumažinti jų daromą žalą galime. Šiuo tikslu Valstybinė miškų tarnyba kviečia miško savininkus ir valdytojus į susitikimą, kuriame pristatys, kaip apsaugoti savo miškus nuo kenkėjų ir ką privalome daryti, kad kenkėjai neplistų!

Susitikimo metu Tarnybos specialistai atsakys ir į Jūsų klausimus.

Susitikimas vyks 2023 m. rugpjūčio 31 dieną 15 val. Valstybinių miškų urėdijos Rokiškio regioniniame padalinyje, Sakališkio g. 2, Rokiškis.

Apie savo ketinimą dalyvauti susitikime maloniai kviečiame pranešti el. paštu klausimai.mups@amvmt.lt arba telefonu +370 670 06211.

NŽT primena apie atsakomybę už sunaikintus ar sugadintus riboženklius

2023-08-25

Padaugėjus nusiskundimų dėl riboženklių sunaikinimo arba savavališko jų perkėlimo, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie teisės aktuose numatytą atsakomybę už tokias veikas.

Žemės sklypų riboženklių apsaugos ir jų priežiūros taisyklės yra nustatytos ir patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu ,,Dėl Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standartų patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatyta, kad už riboženklių apsaugą ir priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas. Žemės sklypo savininkas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti, kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme.

Teisės aktuose labai aiškiai nustatyta žemės sklypo savininko pareiga saugoti savo žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius. Jeigu žemės sklypo ribas žyminčius riboženklius sunaikina kitas asmuo, savininkas privalo pats imtis priemonių riboženkliams atstatyti, o žalą ir kitas patirtas išlaidas dėl riboženklių atstatymo turi teisę reikalauti iš kaltininko civiline tvarka.

Nuo 2021 m. liepos mėn. galioja naujos redakcijos LR administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 112 straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti, kai jų nesiima žemės savininkai ar kiti žemės naudotojai po to, kai jie raštu buvo įspėti tai padaryti. Ši veika užtraukia baudą nuo 70 iki 140 eurų.

Riboženklių sugadinimas arba sunaikinimas yra prilyginamas turto sugadinimui arba sunaikinimui, už kurį atsakomybė numatyta ANK 115 straipsnyje. Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 50 iki 750 eurų.

Dažnu atveju riboženklių sunaikinimas arba perkėlimas gali būti vertinamas ir kaip savavaldžiavimas. Už savavaldžiavimą administracinė atsakomybė numatyta ANK 518 straipsnyje ir užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 140 eurų.

Pagal ANK 589 straipsnio 49 dalį, dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų – turto sunaikinimo arba sugadinimo, taip pat ir savavaldžiavimo, administracinių nusižengimų teiseną pradeda ir administracinių nusižengimų tyrimą atlieka bei administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Todėl dėl sunaikintų riboženklių asmuo turėtų kreiptis į policiją, o pats, kaip žemės sklypo savininkas, imtis veiksmų dėl jų atstatymo. Siekiant nustatyti tikslius riboženklių pastatymo / atstatymo taškus (koordinates), siūloma sklypo savininkui kreiptis į matininką.

VMT rugpjūčio 24 d. kviečia į susitikimą Šalčininkuose, kuriame pristatys kaip apsaugoti savo miškus nuo kenkėjų

2023-08-22

Pastaruoju metu Lietuvoje smarkiai plinta pavojingiausias miškų kenkėjas – žievėgraužis tipografas. Jis daro didžiulę žalą ekosistemai, kuri jau skaičiuojama dešimtimis tūkstančių eurų. Žievėgraužio tipografo plitimas ir daroma žala Šalčininkų, Vilniaus rajono, Trakų ir Rokiškio rajonų savivaldybių miškuose jau pasiekė stichinės nelaimės mastą.

Stabdyti žievėgraužio tipografo bei kitų kenkėjų plitimą arba bent sumažinti jų daromą žalą galime. Šiuo tikslu Valstybinė miškų tarnyba kviečia miško savininkus ir valdytojus į susitikimą, kuriame pristatys, kaip apsaugoti savo miškus nuo kenkėjų ir ką privalome daryti, kad kenkėjai neplistų!

Susitikimo metu Tarnybos specialistai atsakys ir į Jūsų klausimus.

Susitikimas vyks 2023 m. rugpjūčio 24 dieną 15 val. Valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų regioniniame padalinyje, Nepriklausomybės g. 33, Šalčininkai.

Apie savo ketinimą dalyvauti susitikime maloniai kviečiame pranešti el. paštu klausimai.mups@amvmt.lt arba telefonu +370 670 06211.

Miško savininkai raginami pasirūpinti savo eglynais

2023-08-09

Dėl eglynuose masiškai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo, nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. paskelbta stichinė nelaimė Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus savivaldybėse. Jose kenkėjas pažeidė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų medynų. Šiose savivaldybėse miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas ir laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos vykdomos žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenis, 2023 metais šalies miškuose buvo gausiausia žievėgraužio tipografo pirmos kartos vabalų populiacija per dvidešimt pastarųjų metų. Dėl 2021–2022 metų sausų ir kaitrių bei šių metų birželį buvusių labai sausų orų, šalies eglynai kentėjo stresus ir drėgmės trūkumą, juose yra daug nusilpusių eglių, kurios yra tinkamos apsigyventi ir daugintis eglių liemenų kenkėjui žievėgraužiui tipografui.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias eglių liemenų kenkėjas. Apsigyvendamas per visą medžio stiebą, po žieve pažeidžia gyvybinius audinius ir nudžiovina medį. Gausiai dauginasi ir sudaro masinio dauginimosi židinius. Kiekvienais metais išsivysto 2 pagrindinės ir 1–2 papildomos seserinės jo generacijos. Gausiai pasidauginęs, kenkėjas užpuola ne tik nusilpusias ir labai pažeistas egles, bet ir visiškai sveikas.

Žievėgraužio tipografo plitimui ir jo daromai žalai sumažinti būtina vykdyti šias sanitarinės miško apsaugos priemones:
1. egles su po žieve apsigyvenusiais žievėgraužiais tipografais, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. reikalavimais, būtina pašalinti iš miško kol neišsivystė žievėgraužio tipografo vabalų suaugėliai, t. y. iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Kad po eglės žieve apsigyveno kinivarpos, lengviausia nustatyti iš rudų išgraužų, kurios gerai matosi medžio priekelminėje dalyje;
2. būtina laiku pašalinti iš medynų naujai vėjo išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 p., tokias egles reikia iškirsti ir išvežti iš miško, kol jose dar neapsigyveno kenkėjai;
3. miško sandėliuose reikia užtikrinti medienos apsaugą, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 p. reikalavimais. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

Kad būtų laiku surastos žievėgraužio tipografo naujai užpultos žalios eglės, būtina reguliariai vegetacijos sezono metu stebėti 50 metų bei vyresnius medynus. Pirminiai žievėraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai dažniausiai pradeda formuotis:
– medynuose, kur liko nesutvarkytos liemenų kenkėjų užpultos eglės ir vėjavartos, vėjalaužtos;
– medynuose, kuriuose dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų ankščiau jau vykdyti atrankiniai ar plynieji sanitariniai miško kirtimai;
– plynų miško kirtimų biržių pakraščiuose;
– dėl kirtimų ir įvairių pažeidimų sumažėjusio skalsumo eglynuose;
– eglynuose šalia kurių buvo medienos sandėliai su neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo eglynais, juos tinkamai prižiūrėti, taip prisidedant ir prie visos Lietuvos eglynų geros būklės palaikymo.

Visais klausimais dėl priemonių taikymo pažeistuose eglynuose, maloniai kviečiame kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos Konsultacijų centrą tel. +370 670 06211 arba el. paštu klausimai.mups@amvmt.lt. Šiais kontaktais galima registruotis ir konsultacijai specialistų darbo vietose.