Informacija, kurią reikia žinoti, kai stichija praretina ar suniokoja mišką

2026-08-25

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi audra išvertė ir išlaužė daug medžių, todėl raginame miškų ir želdinių savininkus įvertinti audros padarinius ir pasirūpinti pažeistais medžiais, o gyventojus – prieš einant į mišką įsitikinti, ar ten saugu.

Jei audra pažeidė jūsų mišką:
✅ vėjo išverstiems medžiams tvarkyti atrankiniais sanitariniais kirtimais leidimo/pranešimo kirsti mišką nereikia;
✅ pažeistus medžius svarbu sutvarkyti operatyviai, nes jie gali kelti pavojų ir sudaryti palankias sąlygas miško kenkėjams, ypač žievėgraužiui tipografui, plisti;
✅ jei kyla klausimų, kokių priemonių imtis, galima konsultuotis su Valstybinės miškų tarnybos specialistais.
❗️ Jei audra nulaužė ar išvertė medį gyvenamojoje teritorijoje ir jis kelia tiesioginį pavojų žmonėms, turtui, statiniams ar eismui, jį galima pašalinti be leidimo ar sprendimo.

Tačiau atlikus darbus per 3 darbo dienas reikia raštu informuoti savivaldybės administraciją ir pateikti medžio vietą bei 3 nuotraukas, užfiksuojančias situaciją prieš darbus ir pašalintą ar nugenėtą medį. Jei medis pavojaus nekelia, dėl jo pašalinimo ar intensyvaus genėjimo reikėtų kreiptis į savivaldybę.
Jei medis iš kaimyninio sklypo užvirto ant jūsų teritorijos ir kelia pavojų, apie tai reikėtų pranešti 112.
O jei planuojate eiti grybauti ar uogauti, būtinai apsidairykite. Išlaužyti medžiai, pakibusios šakos ir pavojingai pasvirę kamienai gali kelti grėsmę, todėl tokių vietų geriau vengti.

Vyriausybė paskyrė atsakingas institucijas, kurios įgyvendins strateginius gamtosaugos ir susisiekimo sričių projektus, susijusius su Kapčiamiesčio kariniu poligonu

2026-08-18

Vyriausybė paskyrė atsakingas institucijas, kurios įgyvendins ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos projektus, susijusius su Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio kariniu poligonu.

Seimui priėmus Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymą, tapo būtina užtikrinti ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektų įgyvendinimą, organizuoti sklandų žalos gamtai kompensavimą ir sunkiosios technikos bei kariuomenės judėjimą regione. Tam Vyriausybė paskyrė dvi institucijas – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministeriją.

„Kapčiamiesčio karinio poligono klausimas jau ilgą laiką yra mūsų akiratyje ir šiandien žengtas svarbus žingsnis siekiant išspręsti saugomų teritorijų klausimą.  Viliuosi, kad atsakingų institucijų bendradarbiavimas padės suderinti nacionalinio saugumo ir aplinkos apsaugos interesus. Abi šios sritys yra itin svarbios Lietuvai“, – sako aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė.

Institucijos bus atsakingos už projektų „Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono efektyvų naudojimą užtikrinančių inžinerinių statinių ir įrenginių statyba (įrengimas) ne poligono teritorijoje“, o taip pat  „Naujų saugomų teritorijų už Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ribų įsteigimas, už karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų ribų įsteigtų saugomų teritorijų ribų ir (ar) apsaugos režimo keitimas, ir (ar) saugomų rūšių atkūrimo priemonių įgyvendinimas, kuriais kompensuojamas karinio poligono ir karinio mokymo teritorijų ribų nustatymo ir jų naudojimo neigiamas poveikis juose esančioms gamtos vertybėms“ įgyvendinimą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tapo atsakinga už naujų saugomų teritorijų steigimą už poligono ribų, esamų saugomų teritorijų ribų ar apsaugos režimo keitimą bei saugomų rūšių atkūrimą, siekiant lygiavertiškai kompensuoti neigiamą poligono poveikį. Ji identifikuos tinkamas teritorijas naujoms saugomoms teritorijoms steigti ar rūšims perkelti remiantis stebėsenos, monitoringo ir mokslinių tyrimų duomenimis ir prireikus kartu su Aplinkos ministerija inicijuos reikiamų teisės aktų parengimą.

Kartu su Krašto apsaugos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba stebės poligono ir karinio mokymo teritorijose esančių saugomų teritorijų, saugomų rūšių augaviečių ir radaviečių būklę. Šie duomenys parodys, ar situacijos keitimosi trajektorija yra tinkama ir bus naudojami vertinant, ar prarastos gamtinės vertybės ir jų funkcija lygiavertiškai atkuriamos per kuo trumpesnį laiką. Bus stebimas ir realus kelių infrastruktūros gerinimo darbų įgyvendinimas Lazdijų r. savivaldybėje. Darbai bus vertinami pagal projektų sąrašą, suderintą su savivaldybėmis ir Krašto apsaugos ministerija.

Susisiekimo ministerija paskirta atsakinga už inžinerinių statinių ir (ar) įrenginių statybą valstybinės reikšmės keliuose, esančiuose ne karinio poligono ir ne karinio mokymo teritorijose. Kartu su AB „Via Lietuva“ Susisiekimo ministerija pradės vykdyti kelių infrastruktūros gerinimo darbus Lazdijų r. savivaldybėje.

Šalčininkų rajono miškuose dėl vėjo išvartytų medžių pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės

2026-08-04

Aplinkos ministerija informuoja, kad miško pažeidimai dėl vėjovartų, vėjalaužų Šalčininkų rajono savivaldybėje pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Todėl, vadovaujantis Miškų įstatymo nuostatomis, šioje savivaldybėje pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.

Šiame rajone dėl stipraus vėjo išversta ir išlaužyta daugiau kaip 30 tūkst. kubinių metrų medžių valstybiniuose miškuose.

Primename, kad paskelbus apie miškų stichinę nelaimę miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo per 10 kalendorinių dienų apžiūrėti savo miško valdas, laiku įvykdyti Valstybinės miškų tarnybos paskelbtas būtinas sanitarinės miško apsaugos priemones.

Leidimai šalinti stichinių nelaimių miškuose padarinius bus išduodami skubos tvarka.

Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo klausimais konsultuoja Valstybinė miškų tarnyba. Ji taip pat renka informaciją apie specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymą.

Miškai ir medžiai: kas vyksta užstatytose Lietuvos teritorijose?

2026-07-23

Lietuvos žaliasis rūbas – tai ne tik miškai. Mūsų šalies miestai ir gyvenvietės taip pat išsiskiria gausia medžių augalija: parkais, želdynais, gatvių medžiais ir pavieniais želdiniais. Tačiau kaip keičiasi šie medžiai? Ar jų daugėja, ar mažėja? Kokios rūšys vyrauja užstatytose teritorijose ir kuo jos skiriasi nuo miškų?

Atsakymus į šiuos klausimus padeda rasti Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI). Nors pagrindinė jos užduotis – stebėti Lietuvos miškų būklę, nuo 2012 metų, siekiant tiksliau apskaityti šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą, medžių stebėsena pradėta vykdyti visoje šalies teritorijoje. Todėl reguliariai permatuojama ne tik miško žemė, bet ir visa Lietuva – iš viso daugiau nei 16 tūkst. apskaitos plotelių.

Užstatytose teritorijose medžių daugėja

Remiantis paskutinių 10 metų NMI stebėsenos duomenimis, galima įvertinti, kaip keitėsi medžiai užstatytose teritorijose ir palyginti šiuos pokyčius su miškais.

Per šį laikotarpį atlikti trys NMI matavimo ciklai, kurių metu visa Lietuvos teritorija buvo aplankyta tris kartus. Užstatytoms teritorijoms priskirtos miestų ir gyvenviečių teritorijos, atskiros valdos, kelių ir geležinkelių ruožai, kapinės, atskirieji želdynai bei parkai. 2025 metais šioms kategorijoms priskirtas bendras 394 tūkst. hektarų plotas.

Šiose teritorijose augančių medžių tūris per dešimtmetį didėjo: nuo 20,2 m³/ha 2015 metais iki 22,6 m³/ha 2025 metais. Tai reiškia, kad žalių medžių kiekis užstatytose teritorijose nuosekliai augo.
Vis dėlto medžių tūris čia išlieka gerokai mažesnis nei miškuose – vidutiniškai jis yra apie 15 kartų mažesnis nei miškuose.

Svarbu tai, kad medžių tūris didėjo nepaisant gana intensyvaus jų šalinimo. Per dešimtmetį nukirstų medžių dalis sudarė apie 50 proc. viso prieaugio, o nudžiūvusių medžių dalis siekė apie 5 proc. viso prieaugio. Kirtimų intensyvumas užstatytose teritorijose buvo panašus kaip ir miškuose. Tačiau kyla klausimas – kaip tai paveikė medžių struktūrą?

Mažėja senų ir stambių medžių

Medžių būklę ir ekologinę vertę geriausiai atspindi ne tik jų kiekis, bet ir amžius bei dydis. NMI duomenys rodo, kad per pastaruosius 10 metų vidutinis medžių amžius užstatytose teritorijose sumažėjo nuo 46 iki 32 metų.

Tai išskirtinis neigiamas pokytis, ypač lyginant su miškais, kur vidutinis medžių amžius per tą patį laikotarpį išliko beveik nepakitęs – apie 54 metus.

Keičiasi ir medžių struktūra pagal skersmenį. Per dešimtmetį užstatytose teritorijose mažesnių nei 40 cm skersmens medžių tūris padidėjo 23 proc., o storesnių nei 40 cm skersmens medžių tūris augo gerokai lėčiau – tik 3 proc.

Vertinant pagal medžių skaičių, daugiau kaip 40 cm skersmens medžių sumažėjo 4 proc., o ypač stambių – didesnio nei 60 cm skersmens – medžių skaičius sumažėjo net 8 proc.

Pagrindinė šių pokyčių priežastis – kirtimai. Pašalinamų brandžių ir stambių medžių netolygiai kompensuoja augantys jauni medžiai, todėl bendras medynų amžius ir stambių medžių skaičius mažėja.

Tuo metu miško žemėje stebima priešinga tendencija: per tą patį laikotarpį storesnių nei 40 cm skersmens medžių skaičius padidėjo 20 proc., o ypač stambių – storesnių nei 80 cm skersmens – medžių skaičius išaugo beveik dvigubai (41 proc.)

Urbanizuotose teritorijose – kitoks medžių pasaulis

Užstatytų teritorijų medžių rūšinė sudėtis taip pat gerokai skiriasi nuo miškų.

Pagal medžių tūrį (biomasę) čia dominuoja ne pagrindinės miškų rūšys – liepos, klevai, gluosniai, tuopos, maumedžiai ir kiti medžiai. Jie sudaro net 47 proc. viso medžių tūrio, nors miškuose ši grupė sudaro tik apie 4 proc.

Užstatytose teritorijose ypač išsiskiria ąžuolai – jų dalis siekia 14 proc., kai miškuose jie sudaro apie 3 proc. Beržai sudaro 11 proc. (miškuose – 16 proc.).

Tuo tarpu pagrindinės Lietuvos miškų rūšys – pušys ir eglės – užstatytose teritorijose sudaro tik apie 15 proc. medžių tūrio, kai miškuose jų dalis siekia net 57 proc.

Miestų ir gyvenviečių medžiams reikia kitokio požiūrio

NMI duomenys rodo, kad užstatytose teritorijose medžių bendras tūris didėja, tačiau kartu keičiasi jų struktūra – daugėja jaunesnių medžių, mažėja senų ir stambių individų.

Būtent seni, dideli medžiai yra itin svarbūs biologinei įvairovei, miesto mikroklimatui ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Todėl ateityje svarbu ne tik sodinti naujus medžius, bet ir išsaugoti brandžius, vertingus želdinius.

Lietuvos žaliasis rūbas kuriamas ne vien miškuose – didelę jo dalį sudaro ir miestų bei gyvenviečių medžiai. Jų būklės stebėjimas leidžia geriau suprasti, kaip keičiasi mūsų aplinka ir kokių sprendimų reikia, kad ji išliktų žalia ateityje.