Valstybinės miškų tarnybos vadovu pradeda dirbti Mindaugas Tarnauskas

2025-06-26

Nuo ketvirtadienio, birželio 26 dienos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pareigas pradeda eiti Mindaugas Tarnauskas.

„Valstybinei miškų tarnybai šiandien reikia profesionalaus vadovo, gebančio skaidriai valdyti instituciją. Mums reikia stratego – nešališko, į rezultatą orientuoto žmogaus, kuris matytų kelis žingsnius į priekį, suprastų viešojo sektoriaus veikimo logiką ir gebėtų suburti komandą pokyčiams. Tai bus vadovas, kuris priims duomenimis grįstus sprendimus, suvaldys kompleksiškus iššūkius – nuo klimato kaitos iki augančių visuomenės lūkesčių – ir padės sistemai augti bei keistis. Vadovo vaidmuo čia – telkti, užtikrinti efektyvumą ir atstovauti viešąjį interesą“, – lūkesčius naujajam vadovui apibendrina aplinkos ministras Povilas Poderskis.

Savo veiklos kryptis ir viziją įvardija ir greitai pareigas pradėsiantis eiti tarnybos direktorius.

„Valstybinė miškų tarnyba šiandien turi būti ne tik patikimas miškų politikos įgyvendintojas, bet ir pažangus duomenų ir inovacijų centras. Mano prioritetas – modernizuoti tarnybos veiklą taip, kad ji ne tik efektyviai vykdytų savo funkcijas, bet ir aktyviai prisidėtų prie tvaraus miškų valdymo, remdamasi išsamia, patikima ir visuomenei prieinama informacija“, – sako naujasis Valstybinės miškų tarnybos direktorius M. Tarnauskas.

M. Tarnauskas turi įvairiapusę patirtį tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Iki šiol jis ėjo valdybos nario pareigas įmonių grupėje UAB „Gulbelės grupė“. Anksčiau dirbo Susisiekimo ministerijoje – buvo ministro patarėjas, vėliau viceministras. Privačiame sektoriuje yra vadovavęs kelioms įmonėms – užėmė generalinio direktoriaus pareigas UAB „Hameris LT“ ir vadovavo bendrovei UAB „Osmeda“. M. Tarnauskas yra įgijęs filosofijos bakalauro laipsnį Šiaulių universitete ir vadybos magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete.

Valstybinė miškų tarnyba – visoje Lietuvos teritorijoje veikianti įstaiga, užtikrinanti tvarų ir subalansuotą miškų naudojimą. Ji išduoda leidimus, stebi miškų būklę, prižiūri genetinius miškų išteklius, tvirtina miškotvarkos planus, skaičiuoja išmetamų šiltnamio dujų kiekį. Taip pat konsultuoja, informuoja privačių miškų savininkus. Tarnyba yra įsikūrusi Kaune. Joje dirba 132 darbuotojai.

Važinėjimas bekele gali padaryti ilgalaikę žalą miško ekosistemoms

2025-06-17

Pramogas miškuose dažnai mėgsta pasirinkti keturračių entuziastai. Šių motorinių transporto priemonių vairuotojų ypač prašoma atsakingai planuoti savo maršrutus ir gerai įvertinti, ar važiuojama tik leidžiamais keliais. Valstybinių miškų urėdijos pareigūnai miškus stebi mobiliomis vaizdo stebėjimo kameromis, pavykus identifikuoti pažeidėją, informacija yra perduodama policijai transporto priemonės savininkui nustatyti.

Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kada nėra gautas miško valdytojo leidimas. Klientui atsakomybė taikoma tuo atveju, kada jis važinėdamas miške keturračiu pažeidžia lankymosi miške taisykles.

Lankymosi miške taisyklių nesilaikymas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos baudos ir kitos atsakomybės. Kiekvienas miško lankytojas gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo – pasirinkdamas atsakingą elgesį ir skatindamas tai daryti kitus.

Taip pat svarbu, kad ir miško lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne miško keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones. Pamačius pažeidėją, reikėtų stengtis jį nufotografuoti ar nufilmuoti, įsidėmėti kuo daugiau detalių, tokių kaip valstybiniai transporto priemonės numeriai, spalva ir pan. bei nedelsiant skambinti 112.

Atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus

2025-06-10

Privačių miškų savininkai, besirūpinantys savo miškais ir, tuo pačiu, norintys tvariai ir atsakingai savo valdose ūkininkauti, privalo turėti parengtą ir patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą, jei jų miško valda didesnė nei 3 hektarai. Tai nėra vien formalumas – gerai suplanuota veikla užtikrina efektyvų išteklių naudojimą ir miško ekosistemos išsaugojimą.

Miškotvarkos projektus rengia atitinkamą išsilavinimą turintys vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, kurie išmano projektų rengimo reikalavimus. Tačiau vis dar pasitaiko klaidų, dėl kurių Valstybinė miškų tarnyba turi projektus grąžinti taisyti. Kiekvienas toks atvejis reiškia papildomai sugaištą laiką ir savininkų nepasitenkinimą. Todėl itin svarbu kruopščiai ir atsakingai rengti dokumentus, kad procesas vyktų sklandžiai.

Kasmet VMT vertinimui pateikiama apie 5000 privačių miškų vidinės miškotvarkos projektų. Nemaža dalis jų grąžinama projektų rengėjams taisyti ir tikslinti.

Kad projektų rengėjai išvengtų klaidų taisymo ir projektus būtų galima patvirtinti kaip įmanoma greičiau, Valstybinė miškų tarnyba parengė Dažniausiai pasitaikančių klaidų atmintinę, kurioje nurodė visas dažniausiai pasitaikančias klaidas ir pateikė nuorodas į vidinės miškotvarkos projektų rengimui aktualius teisės aktus.

Tarp dažniausiai pasitaikančių klaidų vis dar išlieka neteisingi miško inventorizacijos duomenys, taip pat neaiškiai pažymėtos miško valdos ribinės linijos. Šios klaidos pasitaiko daugiau nei 21 proc. pateiktų tvirtinti projektų.

Antra pagal dažnumą klaida – vidinės miškotvarkos projekto plane nubraižytos žemės sklypų ribos neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtų žemės sklypo ribų, skiriasi miško žemės plotas aprašomuosiuose ir grafiniuose duomenyse. Ši klaida daroma 12,5 proc. projektų.

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį, kad ūkinių priemonių plane projektuojamos priemonės  atitiktų kirtimų žiniaraštyje nurodytus duomenis, teisingai nurodyti projekto galiojimo laiką, žemės sklypo kadastrinį numerį – tai, nors ir smulkios, tačiau taip pat „populiarios“ klaidos, kurios pasitaiko dar apie 10 proc. visų projektų.

Atkreipiame dėmesį, kad, jeigu vidinės miškotvarkos projekto objektas apima Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas ir (ar) patenka į jų artimą aplinką, nepamiršti kartu su projektu pateikti galiojančią išvadą iš saugomų teritorijų direkcijų dėl reikšmingumo, gautą pagal Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą.

Taip pat svarbu žinoti, kad nuo 2025 m. birželio 1 d. įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. ir 100 str. pakeitimai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, projektuojat plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir juostose.

Aktualiausios nuorodos, kur galite pasitikrinti ar sklype yra saugomos teritorijos

2025-06-03

• Miškų valstybės kadastro žemėlapių paslaugoje VMT-GIS, kurioje pateikiama išsami informacija apie miško žemės sklypus, pateikiami ortofotoplanai, saugomų teritorijų ir kultūros paveldo objektai. Ši sistema leidžia į kadastro žemėlapį įkelti savo duomenis, atlikti miško ūkinių priemonių projektavimo darbus, gauti duomenis apie miško žemės ir medynų vertę. Atkreipiame dėmesį, kad VMT-GIS paslaugą administruoja VĮ Registrų centras ir ši paslauga teikiama tik registruotiems vartotojams, sudarius duomenų teikimo sutartį;

• Saugomų teritorijų valstybės kadastre (STVK) galite pasitikrinti, ar Jūsų miško plotas patenka į kokią nors saugomą teritoriją;

• Biologinės įvairovės duomenų bazėje Lizmap galite pasitikrinti, ar Jūsų miškas patenka į „Natura 2000“ teritoriją;

• Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) galite pasitikrinti, ar Jūsų miško sklype yra registruotų paukščių ir žvėrių buveinių.

Miškų savininkai, norintys gauti išsamesnės informacijos apie taikomus ribojimus sklypuose, gali kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą tel. +370 670 06211.