Aktualu

Kokius dokumentus reikia turėti norint gauti Leidimą kirsti mišką privataus miško savininkui?

2024-10-24

Norint gauti leidimą kirsti mišką reikia užpildyti ALIS Paraišką/Prašymą.;

Jeigu dokumentus teikia ne pats savininkas, turi pridėti notaro patvirtintą miško savininko įgaliojimą arba rašytinę sutartį;

Jei miškas disponuojamas bendros nuosavybės teise – raštiškas visų bendraturčių sutikimas;

Hipotekos sutarties (lakšto) kopija, jei žemės sklypui įregistruota hipoteka;

Biržės atrėžimo ir įvertinimo dokumentai.

Jei reikia:

a) galiojantis vidinės miškotvarkos projektas;

b) miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas;

c) detalieji planai, kurių sprendiniai numato miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis;

d) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentus, kuriais eksploatuojamose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba;

e) techninius pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto projektus;

f) miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi.

Kaip gauti Valstybinės miškų tarnybos sprendimą dėl medžių savaiminukų inventorizacijos duomenų patvirtinimo

2024-09-19

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nuo rugsėjo 17 d. pakvietė žemės savininkus (fizinius asmenis), turinčius žemės sklypų, kuriuose auga medžių savaiminukai, teikti paraiškas ir gauti paramą šiems medžiams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės apskaitą.

Teikiant paraišką, su kitais nustatytais dokumentais turi būti pateiktas ir Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Tarnyba) sprendimas dėl medžių savaiminukų inventorizacijos. Šiuo sprendimu Tarnyba patvirtina atliktos medžių savaiminukų (miškų) inventorizacijos duomenis, prieš tai juos patikrinusi ir juos suderinusi su atsakingomis institucijomis.

Sprendimas dėl ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius – 20 ar daugiau metų, yra priimamas per 10 darbo dienų, vadovaujantis Miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytų duomenų patvirtinimo aprašu. Sprendimas dėl ne miško žemės, apaugusios medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius mažesnis kaip 20 metų, yra priimamas per 20 darbo dienų, suderinus saviminukų įtraukimą į miško žemės apskaitą Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į miško žemės apskaitą tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Tvirtinimui pateikti medžių savaiminukų inventorizacijos duomenys turi atitikti Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijoje nustatytus reikalavimus.

Medžių savaiminukų inventorizacija atliekama tik ne miško žemės plotams (plotai neįregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas). Šią informaciją galima pasitikslinti Tarnybos internetinėje prieigoje M-GIS arba geoportal.lt.

Medžių savaiminukų inventorizacijos duomenis tvirtinti gali pateikti žemės sklypų savininkai ar jiems paslaugas teikiantys vidinės miškotvarkos projektų rengėjai, atitinkantys Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių reikalavimus. Tarnybai turi būti pateikiami šie dokumentai ir duomenys:

  1. prašymas Tarnybai patvirtinti medžių savaiminukų inventorizacijos duomenis;
  2. prašymas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centrui) įregistruoti patvirtintus medžių savaiminukų inventorizacijos duomenis (prašymo forma);
  3. miško savininko prašymas dėl medžių savaiminukų inventorizacijos atlikimo vidinės miškotvarkos projekto rengėjui;
  4. geografiniai ir aprašomieji miškų inventorizacijos duomenys (skaitmeniniai – formatas „pdf“, „shp“ arba „dwg“), atitinkantys Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojo nustatytus reikalavimus;
  5. žemės nuosavybę ar valdymo teisę įrodantys dokumentai (Nekilnojamojo turto registro išrašas, žemės sklypo planas).

Tais atvejais, kai žemės savininkas turi Tarnybos pranešimą apie valstybinės sklypinės inventorizacijos metu inventorizuotus medžių savaiminukų (amžius iki 20 metų) plotus ir šie plotai nėra įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip miškas, teikiami tik žemės savininko prašymai Tarnybai ir VĮ Registrų centrui nepridedant inventorizacijos duomenų.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytų duomenų patvirtinimo tvarkos aprašo 8 punktu, visi aukščiau nurodyti prašymai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Tik Tarnybos patvirtinti medžių savaiminukų (miškų) inventorizacijos duomenys galės būti registruojami Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, kurio tvarkytojas yra Valstybės įmonė Registrų centras.

Tarnyba, priėmusi sprendimą patvirtinti miškų inventorizacijos arba jos patikslinimo metu nustatytus duomenis, jį kartu su duomenimis ir dokumentais, nurodytais šio straipsnio 2 – 5 punktuose, perduos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tvarkytojui Valstybės įmonei Registrų centrui.

Pradedami teikti Lietuvos teritorijos 2024 m. ortofotografiniai žemėlapiai

2024-10-16

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2024 metais pradėjo naują 3-jų metų Lietuvos teritorijos aerofotografavimo ir skaitmeninių rastrinių ortofotografinių žemėlapių sudarymo ciklą, kuris baigsis 2026 m.

Organizuodama valstybinio geodezinio pagrindo tvarkymą ir krašto kartografavimą, NŽT kasmet organizuoja 1/3 Lietuvos teritorijos aerofotografavimą ir ortofotografinių žemėlapių sudarymą bei atliktų darbų kokybės kontrolę.

Šiemet sudarytų Lietuvos Respublikos teritorijos ortofotografinių žemėlapių ląstelės (pikselio) dydis siekia 20×20 cm vietovėje, tai sukuria galimybę labai tiksliai (iki 0,5 metro) identifikuoti aiškiai matomus vietovės objektus ortofotografiniuose žemėlapiuose.

Naujausius skaitmeninius ortofotografinius žemėlapius vartotojai jau gali rasti www.geoportal.lt peržiūros ir duomenų atsisiuntimo paslaugose.

Kokiais atvejais nereikalingi Leidimai kirsti mišką bei pRanešimai apie ketinimą kirsti mišką?

2024-10-15

Kokiais atvejais nereikalingi Leidimai kirsti mišką bei panešimai apie ketinimą kirsti mišką?

1) Jaunuolynų ugdymui iki 20 metų medynuose;

2) Sausuolių ar vėjavartų kirtimui;

3) Ribinių linijų kirtimui (1,5 metro į savo miško valdos pusę).

 

Tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai.

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!