Galimybė teikti pasiūlymus ir pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto

2026-07-14

Aplinkos ministerija iki 2026-08-31 kviečia visuomenę teikti pasiūlymus ir pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto. Su pirminiu strateginio dokumento projektu susipažinti galite čia.

Pasibaigus Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos galiojimui, Lietuva neturi atskiro strateginio lygmens dokumento, kuris nuosekliai apibrėžtų miškų sektoriaus plėtros kryptį.

Naujajame strateginiame dokumente bus nustatytos ilgalaikės Lietuvos miškų sektoriaus kryptys iki 2050 metų ir pagrindiniai sprendimai, kaip suderinti miškų apsaugos, naudojimo, klimato kaitos, biologinės įvairovės ir ekonominės veiklos tikslus.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad miškų plėtros tempai Lietuvoje lėtėja, o ateityje prognozuojamas lėtesnis tiek miško plotų, tiek jų išteklių augimas.

•     Mažėja naujų miškų įveisimo galimybės dėl valstybinės žemės plotų miškams veisti trūkumo.
•     Miškų mažiau veisiama ir privačioje žemėje.
•     Didėja teisiniai apribojimai, susiję su saugomomis teritorijomis, specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir teritorijų planavimo sprendiniais, kurie riboja naujų miškų plėtrą.
•     Dalies esamų miško plotų kasmet netenkama dėl infrastruktūros, energetikos ir krašto apsaugos projektų įgyvendinimo, naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijos.

Prognozuojama, kad ateityje miškų išteklių augimas labiau priklausys ne nuo intensyvios miškų plėtros, bet nuo tvaraus esamų miškų valdymo ir racionalaus jų naudojimo, atsižvelgiant į globalius veiksnius ir tarptautinius teisės aktus.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupė (MPG) iki rugpjūčio 31 d. kviečia teikti struktūruotus, konkrečius ir pagrįstus pasiūlymus bei pastabas dėl pirminio Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento projekto.

Tai galite padaryti užpildydami E-pilietyje pateiktą pasiūlymų ir pastabų teikimo formą: Kviečiame teikti pasiūlymus dėl Nacionalinio miškų sektoriaus strateginio dokumento – E-pilietis.

Ypač laukiami pagrįsti pasiūlymai dokumento įgyvendinimo priemonių formulavimui. Svarbu: pasiūlymai neturėtų keisti pačios dokumento struktūros ar strateginių tikslų esmės.

“Atsižvelgiant į gautas pastabas ir konkrečius pasiūlymus, dokumento projektas toliau bus tobulinamas”, – teigiama AM Miškų politikos grupės kvietime.

DĖL MIŠKŲ SANITARINĖS APSAUGOS STIPRINIMO IR ŽIEVĖGRAUŽIO TIPOGRAFO PLITIMO SUVALDYMO

2026-06-30

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas
(toliau – Departamentas) kreipiasi į Jus siekdamas atkreipti miško savininkų dėmesį į šiuo metu itin
aktualią ir jautrią miškų sanitarinės apsaugos problemą – masinį medžių liemenų pavojingo kenkėjo
žievėgraužio tipografo plitimą. Remiantis stebėjimų duomenimis, šiuo metu jautriausios teritorijos
yra Šalčininkų, Vilniaus, Kazlų Rūdos, Prienų, Kauno, Marijampolės bei Alytaus rajonuose.

Pažymėtina, kad palankios gamtinės sąlygos gali lemti dar didesnes kenkėjų populiacijas bei
spartesnį naujų pažeidimų židinių susidarymą. Todėl itin svarbu laiku nustatyti būtent šviežiai
apniktus medžius, kol kenkėjai dar nespėjo išplisti į gretimus medynus. Tik operatyvus sanitarinės
apsaugos priemonių taikymas šiame etape gali užtikrinti geriausią poveikį suvaldant kenkėjų
populiaciją.

Primename, kad pagal galiojančias Miško sanitarinės apsaugos taisykles, miško savininkai
privalo sekti miško sanitarinę būklę, stebėti kenkėjų padarytus pažeidimus ir saugoti mišką nuo
neigiamų veiksnių. Esant masinio kenkėjų dauginimosi požymiams ar dėl neaiškių priežasčių
didesniame kaip 1 ha plote džiūstant medžiams, savininkas apie tai privalo per 5 kalendorines
dienas pranešti Valstybinei miškų tarnybai.

Už nustatytų taisyklių pažeidimus miško savininkams taikoma atsakomybė pagal
Administracinių nusižengimų kodeksą bei prievolė atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Siekdami padėti suvaldyti sanitarinę būklę, miško savininkai turėtų imtis šių priemonių:
1. Operatyvūs sanitariniai kirtimai: Spygliuočiai, kuriuose apsigyveno žievėgraužis tipografas,
privalo būti iškirsti sanitariniais miško kirtimais ir išvežti (ne arčiau kaip 500 m nuo
spygliuočių medynų) arba nužievinti iki pirmųjų lėliukių susiformavimo.
2. Vabzdžiagaudės priemonės: Kenkėjų skaičiui mažinti rekomenduojama naudoti
feromonines gaudykles, dėstyti vabzdžiagaudžius medžius ar vabzdžiagaudę medieną.
3. Tinkamas medienos sandėliavimas: Nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. žalia spygliuočių
mediena per 10 dienų po iškirtimo turi būti išvežta iš miško arba apsaugota kitais būdais
(pvz., apdorota insekticidais), kad joje neapsigyventų kenkėjai. Taip pat draudžiama laikyti
kenkėjų užpultą spygliuočių medieną arčiau kaip 500 m nuo spygliuočių medynų.Elektroninio dokumento nuorašas
4. Kirtaviečių higiena: Kirtavietėse negali būti palikta žalių spygliuočių kirtimo atliekų
(storiausių šakų), kuriose gali veistis kenkėjai.

Atkreipiame dėmesį, kad siekiant operatyvumo, nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. privačiuose
miškuose atrankiniu sanitariniu miško kirtimu kertant tik eglės, kuriose įsiveisė kenkėjai (iki
lėliukių susiformavimo), teisė kirsti mišką įgyjama jau kitą dieną po pranešimo pateikimo. Kitiems
sanitariniams kirtimams (pvz., plyniems sanitariniams) reikalingas nustatyta tvarka gautas leidimas
arba suderintas pranešimas.

Kviečiame aktyviai informuoti savo narius apie būtinybę nuolat tikrinti savo miško valdas,
ypač nurodytuose jautriuose rajonuose, ir bendromis jėgomis užkirsti kelią tolesniam žievėgraužio
tipografo plitimui.

Taip pat siekiant glaudesnio bendradarbiavimo siūlome teikti Departamentui temas, kurių
išsamesnis aptarimas būtų aktualus privačių miškų savininkams. Jeigu kyla klausimų dėl
Departamento vykdomos veiklos ir yra poreikis bendram susitikimui ar aptarimui kitokia forma,
maloniai prašome informuoti Departamentą.

Paskelbti 53 nauji valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

2026-06-25

Šią savaitę valstybė oficialiai apsaugos statusą suteikė dar 53 unikaliems gamtos objektams – jų įtraukimas į saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtvirtintas Aplinkos ministro įsakymu. Čia – ne tik įspūdingi senieji medžiai, bet ir išskirtinės formos ąžuolai, liepos, klevai, taip pat – didingi rieduliai.

Saugomus gamtos paveldo objektus galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre – https://stvk.lt/map . Ši informacinė sistema leidžia kiekvienam susipažinti su saugomomis vertybėmis, jų vieta bei apsaugos statusu. Gamtos paveldo objektai saugomi dėl jų amžiaus, unikalumo, išskirtinės gamtinės bei kultūrinės vertės.

Kaip pavyzdžius, galime išskirti kelis naujai įtrauktus valstybės saugomus gamtos paveldo objektus:

• Kačaičių akmuo, esantis Kretingos rajone Kačaičiuose, dar vadinamas Kačaičių didžiuoju kūliu. Jis traukia dėmesį savo išskirtinumu: jo ilgis – daugiau kaip 5 m, o plotis – apie 4 m.

• Gikonių miško (Kirstuko) akmuo – mitologinis riedulys Pakruojo rajone, apipintas įvairiomis legendomis. Jis stovi Gikonių miške, netoli Rozalimo. Jo ilgis siekia daugiau kaip 5 m, o aukštis – 1,9 m.

• Ratkupio kaimo Sirvydžių ąžuolas, turintis ypatingą istoriją. Profesorius Vytautas Sirvydis paprašė kaimo bendruomenės išsaugoti jo gimtinės ąžuolą Jūžintuose.
• Aleksandravo ąžuolas, augantis prie Minijos slėnio šlaito Minijos valstybiniame ichtiologiniame draustinyje, išsiskiria savo apimtimi: jo storis 130 cm aukštyje siekia 4,86 m, o aukštis – 30,5 m.

Gamtos objekto ar paminklo sąvoka nėra nauja, ją dar XIX amžiuje naudojo žymus geografas A. Humboltas. Lietuvoje šią idėją plėtojo profesorius Tadas Ivanauskas, kuris jau 1920 m. pabrėžė būtinybę saugoti senus ąžuolus ir kitus išskirtinius medžius.

Šiandien pagal Saugomų teritorijų įstatymą paveldo objektas apibrėžiamas kaip kraštovaizdžio elementas ar jų grupė, kuriems dėl jų vertės nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Gamtos paveldo objektai Lietuvoje skirstomi į kelias pagrindines kategorijas: geologiniai (išskirtinio dydžio rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos, kt.), geomorfologiniai (kalvos, gūbriai, raguvos, kt.), hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės, kt.), hidrografiniai (rėvos, senvagės, salos, kt.), botaniniai (išskirtinio amžiaus ar formos medžiai, kt.), zoologiniai (gyvūnų kolonijos, kt.).

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas nėra baigtinis – jis nuolat atnaujinamas, tikslinamas ir plečiamas. Nauji objektai įtraukiami atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, visuomenės iniciatyvas bei specialistų vertinimus.

Gamtos paveldas yra nuolatos kintantis, jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir atsakingo požiūrio. Kiekvienas naujas į saugomų objektų sąrašą įrašytas medis ar akmuo – tai dar vienas žingsnis, išsaugant Lietuvos gamtą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 192 „Dėl Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos patvirtinimo“ ir jis išdėstytas nauja redakcija

2026-06-23

Nauja redakcija įsigalioja 2026 08 01.

Naujos redakcijos paaiškinimai

1. Keičiasi leidimus išduodanti institucija.

Iki 2026 07 31 leidimus išduoda Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai.

Nuo 2026 08 01 leidimus išduoda Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

2. Leidimų išdavimas skaitmeninamas.

Iki šiol buvo naudojami popieriniai leidimai, jų blankai, egzemplioriai, antspaudai, apskaita ir saugojimas.

Nuo 2026 08 01 Leidimai išduodami ir pratęsiami per Licencijų informacinę sistemą (LIS).

Atsisakoma popierinių blankų, jų spausdinimo, griežtos apskaitos, anuliavimo procedūrų ir pan.

3. Sutrumpėja leidimo išdavimo terminas.

Iki šiol leidimas išduodamas per 15 darbo dienų.

Nuo 2026 08 01 leidimas išduodamas per 5 darbo dienas.

4. Išplečiama savavališko miško kirtimo sąvoka.

Iki šiol savavališkas kirtimas buvo siejamas iš esmės tik su kirtimu be privalomo leidimo.

Nuo 2026 08 01 savavališku kirtimu laikoma ir: kirtimas neturint teisės valdyti mišką; kirtimas draudžiamu laiku; kirtimas neturint galiojančio teisę kirsti suteikiančio dokumento; kirtimas turint dokumentą, bet nukertant medžius, kuriems teisė nebuvo suteikta.

5. Nustatomi konkretūs leidimo išdavimo pagrindai.

Naujajame apraše detaliai aprašoma, kada leidimas gali būti išduotas: surašius AN protokolą; pradėjus ikiteisminį tyrimą ir prokurorui neprieštaraujant; kai vyksta tyrimas ir pažeidėjas dar nenustatytas; kai būtina skubiai išvežti medieną dėl pavojingų kenkėjų plitimo.

Ankstesnėje redakcijoje tokių išsamių sąlygų nebuvo.

6. Detalizuojama prašymo pateikimo tvarka.

Naujai nustatyta: kas gali teikti prašymą; galimybė veikti pagal miško savininko sutikimą; kokie duomenys turi būti pateikti; kokie dokumentai turi būti pridėti; kokiais kanalais galima pateikti prašymą (VIISP, E. pristatymas, paštu, kurjeriu ir kt.).

7. Įvedama pareiškėjo tapatybės tikrinimo procedūra.

AAD gali pareikalauti papildomų duomenų pareiškėjo tapatybei nustatyti, o jie turi būti pateikti per 5 darbo dienas.

8. Keičiama leidimo pratęsimo tvarka

Iki šiol prašymas pratęsti turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki termino pabaigos.

Nuo 2026 08 01 pakaks pateikti prašymą ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas.

Leidimo pratęsimo trukmė išlieka iki 3 mėnesių.

9. Naujai reglamentuojamas sprendimų apskundimas.

Aiškiai nustatyta teisė skųsti AAD sprendimus: Lietuvos administracinių ginčų komisijai; Regionų administraciniam teismui.

Ankstesnėje redakcijoje tokios nuostatos nebuvo.

10. Leidimų saugojimo terminas pailginamas.

Iki šiol leidimai saugomi 5 metus.

Nuo 2026 08 01 leidimai LIS sistemoje saugomi 10 metų po jų galiojimo pabaigos.

11. Atsiranda duomenų apsaugos nuostatos.

Naujai nustatyta, kad AAD tvarko asmens duomenis pagal BDAR (Reglamentą (ES) 2016/679).

12. Atsiranda nuorodos į atsakomybę.

Aiškiai nurodoma, kad: fizinių asmenų atsakomybė nustatyta ANK 274 straipsnyje; juridinių asmenų – Aplinkos apsaugos įstatymo 118 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 22 įsakymo Nr. 192 nauja redakcija išdėstyta čia.

TAR, 2026 06 17, Identifikacinis kodas 2026-10435.