Š. m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aplinkos taryboje Austrijos delegacija pateikė siūlymą atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115 dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo jų dydžio, iki 2026 m. gruodžio 30 d., taip pat inicijuoti diskusijas dėl reglamento supaprastinimo.

Siūloma nustatyti mažos vertės ribas, pripažinti esamas nacionalines sistemas ir nustatyti  minimalius ataskaitų teikimo reikalavimus. Austrijos delegacija pabrėžė, kad reglamentas šiuo metu nėra pakankamai aiškus ir kelia daug klausimų dėl jo įgyvendinimo. Šis teisės aktas taip pat gali sukelti neproporcingą naštą tiek gamintojams, tiek kompetentingoms institucijoms, o priemonių, padedančių efektyviai pasiekti reglamento tikslus, vis dar trūksta.

Lietuva kartu su dar 16 ES valstybių narių palaikė Austrijos siūlymą atidėti EUDR taikymą visiems rinkos dalyviams vieneriems metams. Anot Lietuvos atstovų, nors EUDR tikslai yra svarbūs, dabartiniai reglamento taikymo pradžios terminai neleidžia išsamiai išnagrinėti ir išspręsti kai kurių praktinio įgyvendinimo klausimų. Atidėjimas suteiktų pakankamai laiko tiek rinkos dalyviams, tiek kompetentingoms institucijoms pasiruošti reglamento taikymui bei sudarytų sąlygas pradėti diskusijas dėl reglamento  supaprastinimo.

Europos Komisija (EK) šių metų spalį pateikė siūlymą dėl tikslinių EUDR pakeitimų. EK siūlo mažiems ir labai mažiems rinkos dalyviams atidėti reglamento taikymą iki 2026 m. birželio 30 d., o visiems kitiems operatoriams – jį pradėti taikyti nuo 2025 m. gruodžio 30 d., suteikiant 6 mėnesių lengvatinį laikotarpį patikrinimams ir vykdymo užtikrinimui.

Anot EK, reglamento įgyvendinimui sukurta informacinė sistema dar gali veikti netinkamai. Sistemos sutrikimai galėtų smarkiai trikdyti prekybą ir kelti neaiškumų tiek valdžios institucijoms, tiek ūkio subjektams.

Spalio 28 d.,  aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti Edmundas Mačieža, o nuo vakar aplinkos viceministre dirba Akvilė Gargasaitė. Juos į šias pareigas paskyrė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

E. Mačieža bus atsakingas už miškų politikos formavimą. Jis nuo 2023 m. dirbo Jurbarko savivaldybės vicemeru, 2019–2023 m. vadovavo bendrovei „Jurbarko komunalininkas“. Dar anksčiau jis buvo miškininkystės veiklos planavimu užsiimančios bendrovės „Savas medis“ direktoriaus pavaduotojas, taip pat dirbo Generalinės miškų urėdijos Jurbarko miškų urėdijos miškų urėdu.

Viceministras Lietuvos žemės ūkio akademijoje yra įgijęs miškų ūkio inžinieriaus magistro laipsnį, o Kauno technologijos universitete – viešojo administravimo magistro laipsnį.

Viceministrė A. Gargasaitė bus atsakinga už aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, aplinkos monitoringo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, atliekų tvarkymo  sritis.

Iki paskyrimo viceministre ji dirbo atliekas tvarkančių bendrovių „Ekonovus“ ir „VSA Vilnius“ padalinių vadove, šiuo metu taip pat yra Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė.

A. Gargasaitė yra įgijusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramonės inžinerijos bakalauro bei pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos magistro laipsnius.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje dirba 4 viceministrai. Už klimato kaitą, saugomas teritorijas, gamtos politiką atsakinga viceministrė  Aira Paliukėnaitė, o viceministrė Česlava Lisovska kuruoja statybos ir jos priežiūros, urbanistikos, žemės tvarkymo sritis.