Miškų savininkai pakliuvo į paradoksalią situaciją: nauja tvarka kelia įsiūtį
2024-01-04
Įsigaliojo nauja tvarka
„Taip jau nutiko, kad vežimas atsidūrė prieš arklį. Gruodžio mėnesį įsigaliojo nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas. Bet dar nėra sukurtos sistemos, kaip jose turi būti išduodami kirtimų leidimai ir kaip teks derinti privačių miškų miškotvarkos projektus.
Be to, miškų valdose atsiradusios naujos saugotinos buveinės dar net nėra įteisintos – nėra patvirtintos aplinkos ministro įsakymu“, – sakė bendrovės „Dzūkijos mediena“ vadovas Marius Valukynas.
Vertins poveikį aplinkai
Į „Natura 2000“ teritorijas – Europos Sąjungos specialių saugomų teritorijų tinklą – patenka ir valstybiniai, ir privatūs įvairių grupių miškai, iš viso Lietuvoje – apie 600 tūkst. hektarų. Kirtimai juose gali būti vykdomi, tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į nustatytus ribojimus.
Taigi miško valdose, į kurias yra įsiterpusių europinės svarbos buveinių, šiuo metu medkirčiams dirbti nevalia – kirtimai yra pristabdyti, nors žiema tam yra tinkamiausias laikas.
Anot Valstybinės miškų tarnybos (VMT), nuo šiol, prieš tvirtinant vidinės miškotvarkos projektus ir išduodant leidimus kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijose, miškų savininkai arba miškotvarkos projektų rengėjai turės pateikti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) poveikio aplinkai reikšmingumo išvadas.
Jeigu bus nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas (PAV) yra reikalingas, miškų savininkai privalės jį atlikti. Trauktis atgal galimybės nebėra – tai gruodžio 6-ąją nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Reikalavimų – ne vienas
Anot M.Valukyno, miškų savininkams dabar – įtampos laikas. Nerimą kelia pasklidusi žinia, kad tvarka, numatanti, kaip bus vertinamas poveikis aplinkai ir išrašomos pažymos, bus parengta iki kovo mėnesio.
„Dabar „Natura 2000“ teritorijose ūkinė veikla galima iki kovo 15 dienos.
Jei valdininkai neskubės, privačių miškų savininkai kirtimų galėtų imtis tik rugpjūtį, nes nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 d. visos ūkinės priemonės „Natura 2000“ teritorijose yra draudžiamos. Taigi poveikio aplinkai vertinimo pažymų reikia dabar, bet viskas yra sustabdyta.
Apmaudu, kad visi kirtimų apribojimai daromi patylomis, iš anksto apie juos nepranešant. Taigi nežinia, kokių dar niuansų atsiras, kai tas pažymas bus pradėta rašyti“, – kartėlio neslėpė M.Valukynas. Anot jo, miškininkų nerimo nesumažino ir kiti papildomi reikalavimai.
Laukia teismo sprendimo
Kada gi bus pradėta išduoti leidimus miškui kirsti „Natura 2000“ teritorijose ir derinami privačių miškų miškotvarkos projektai?
Atsakydamas į šį klausimą VMT atstovas Ūdrys Staselka paaiškino, kad šiuo metu laukiama, kaip teismas išaiškins susiklosčiusią situaciją.
„Tuomet, kai teismas gruodžio 6-ąją priėmė nutartį dėl būtinybės įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai „Natura 2000“ teritorijose, atsirado įvairių interpretacijų dėl to, ar bus naikinami iki šio nutarimo išduoti kirtimų leidimai.
Siekdama šias interpretacijas išsklaidyti tarnyba kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti, ar tokie leidimai turėtų būti naikinami“, – sakė Ū.Staselka.
Išgąsdino ir laiškai
Gruodis miškininkams pamėtėjo ir daugiau staigmenų. Maždaug 80 tūkst. privačių žemių ir miško savininkų gruodį sulaukė informacinių laiškų apie jų valdose pradedamus saugoti gyvius ar augalus.
„Saugomų buveinių atsirado daugybėje ūkinių sklypų, o tai reiškia, kad žmonių turimo miško vertė smarkiai sumenko, nes dėl atrastų saugomų gamtos vertybių jose bus ribojamas ūkininkavimas.
Taip, reikia saugoti gamtą, įsipareigojimai Europos Sąjungai irgi svarbu, bet taip pat privalu tinkamai kompensuoti miško savininkams už tai, ką jie, saugodami gamtą, praranda“, – sakė Privačių miškų savininkų asociacijos vadovė Giedrė Šlevinskė.
Susiklostė paradoksali situacija. Mat miško savininkai dažniausiai nė nenujaučia, kad jų valdose atsirado „Natura 2000“ teritorijų. Ir apie tai jie sužino nebent tada, kai ima planuoti kirtimus.
Pasak G.Šlevinskės, gruodį informaciniai laiškai miško savininkus pasiekė tik dėl vienos tam tikros saugomos buveinės, o jų juk yra trylika rūšių.
„Miško savininkai nėra informuojami, kai tam tikrose jų valdos vietose nustatomos saugotinos buveinės.
Vadinasi, jeigu jis specialiai nepasidomi, to ir nesužino, nors, pagal galiojančius teisės aktus, jam gali priklausyti prarastų pajamų kompensacija.
Saugomų teritorijų įstatymas numato, kad tokiais atvejais, kai buveinė nustatoma brandžiame medyne, pasiekusiame pagrindinių kirtimų amžių, jo savininkas gali kreiptis kompensacijos į Valstybinę miškų tarnybą.
Bet jei „Natura 2000“ teritorija aptinkama nebrandžiame medyne, kompensacija nemokama“, – sakė G.Šlevinskė.
Nežino apie ribojimus
Anot G.Šlevinskės, miško savininkai, kurie turi ne vieną miško valdą, fiziškai netikrina duomenų buveinių informacinėse sistemose.
„Sistemos yra kelios, jos painios, nepatogios naudotis, net neaišku, kurioje jų tikrinti savo valdas. Tad dažniausiai apie atsiradusias buveines savo valdose miško savininkai sužino, kai paprašo VMT leidimo miškui kirsti ar miškotvarkos projektui tvirtinti.
Jeigu miško valda yra „Natura 2000“ teritorijoje, tuomet VMT leidimą turi derina su VSTT. Štai tada savininkai ir sužinodavo apie egzistuojančią buveinę, kurioje kirtimai negalimi.
Buveinių yra įvairiausio dydžio. Būna, kad jos užima ir 50 hektarų miško, bet gali būti ir vos 1 hektaro dydžio. Tai priklauso nuo pačios buveinės rūšies.
Bet ir čia kalbama apie pokyčius. Jau nustatytų buveinių plotus ketinama didinti nustatant jų apsaugos zonas“, – kalbėjo G.Šlevinskė.
Šiuo metu pagal teisės aktus miško plotas, kuriame taikoma arba turi būti nustatyta buveinės apsauga, kurioje neleidžiama kirsti medžių, yra ne mažesnis kaip 0,5 ha.
Kompensacijos – ne visiems
Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus brandaus miško savininkams turi būti išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos.
Vienkartinė kompensacija apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutines medienos kainas rinkoje ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai miško savininkas pateikia prašymą ją išmokėti. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto parengimo išlaidos.
„Gaudamas vienkartinę kompensaciją miško savininkas įsipareigoja toje valdoje absoliučiai nieko nebedaryti.
Visa bėda, kad viskas daroma tarsi slapukaujant. Juk pagal procedūrą pirmiausia miško savininkai turėtų būti įspėjami apie jų valdose suformuotą buveinės teritoriją. Ir tik tada turėtų būti pasirašoma neterminuota gamtinių vertybių apsaugos sutartis ir išmokama kompensacija.
Bet šiuo metu to nėra ir miškai, jų savininkams nė nežinant, tiesiog yra nacionalizuojami“, – teigė G.Šlevinskė.
Pasak jos, apskritai tam, kad miško savininkai gautų prarastų pajamų kompensaciją, tenka parengti ir miškotvarkos projektą, o tai – sudėtingas ir ilgas procesas.
Yra ir kitas atsiskaitymo su savininkais būdas – kasmetinė kompensacija. Ji mokama tokiais atvejais, kai miško valdose vėlesniam laikui – 30-iai metų yra atidedamas brandžių medynų kirtimas ir tokiu būdu kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai.
Tokiais atvejais miško savininkui kasmet mokamos tik palūkanos, kurios negali būti mažesnės nei 3,5 proc.
Jos apskaičiuojamos vertinant tai, kiek galėjo būti gauta pajamų iškirtus medžius ir pardavus medieną rinkoje, bet atėmus jos ruošos sąnaudas.
„Pavyzdžiui, jei šiuo metu miško savininkas pasirašytų 30-ies metų kirtimų atidėjimo sutartį su VMT, kasmetinė kompensacija būtų skaičiuojama pagal II pusmečio medienos aukcionų kainas.
Ši suma būtų fiksuojama visam sutarties laikui ir palūkanos daugiau nebūtų perskaičiuotos“, – aiškino G.Šlevinskė.
Buveinių tenka ieškoti patiems
Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, „Natura 2000“ Europos Bendrijos svarbos buveinių inventorizacijos duomenys – buveinių žemėlapiai – pateikiami interneto svetainėje https://www.geoportal.lt.
Buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurioms yra patvirtinti apsaugos tikslai, skelbiamos svetainėje https://biomon.lt. Čia yra Lietuvos biologinės įvairovės duomenų bazė, saugomų teritorijų žemėlapiai, visa kita informacija. Šioje svetainėje be specialaus slaptažodžio gali naršyti kiekvienas asmuo, kuriam ši informacija yra aktuali.
Prisijungęs prie šios sistemos sklypo savininkas gali gauti išrašą, ar jo sklype yra kokios nors saugomos rūšies radavietė. Žemės savininkas turi pats domėtis, kad sužinotų, kas jo teritorijoje yra saugoma, ir atitinkamai pagal tai planuoti ūkinę veiklą, pavyzdžiui, sužinoti, ar galima kirsti mišką, kada ir kaip tai daryti, kad nebūtų neigiamo poveikio gamtai.
Straipsnio šaltinis:https: https://www.lrytas.lt/verslas/agro-naujienos/2023/12/28/news/misku-savininkai-pakliuvo-i-paradoksalia-situacija-nauja-tvarka-kelia-isiuti-29772607
