Tvarkaulietuva.lt – patogus būdas, pranešti apie užterštas teritorijas šalyje
2026-04-28
Nuo 2023 m. rugsėjo Lietuvos gyventojai interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt žymi užterštas vietoves ir kitus pažeidimus gamtoje – praneša apie sugadintas miško paklotes, žievėgraužio tipografo židinius bei kitus aplinkosaugos pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamento sukurto interaktyviojo žemėlapio „Tvarkau Lietuvą“ dėka per nepilnus trejus metus visoje šalyje sutvarkyta net 2360 teritorijų.
Aplinkos apsaugos departamentas prašo gyventojų išsiruošusių į trumpą išvyką ar ilgesnį stovyklavimą gamtoje su savimi pasiimti papildomą šiukšlių maišelį ir, pagal galimybes, surinkti rastas išmėtytas atliekas, o vėliau jas išmesti. Aptikus ir kitų didelių apimčių atliekų, pavyzdžiui, statybinių atliekų – jas nufotografuoti, pažymėti koordinates interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt, pridėti nuotraukų ir kuo išsamiau aprašyti situaciją, taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Kodėl sodiname mišką: faktai vietoje mitų
2026-04-25
Miško indėlis kovojant su klimato kaita
Visų pirma, miškų įveisimas ir atkūrimas yra svarbus veiksnys švelninant klimato kaitą. Miškai veiksmingai sugeria anglies dioksidą – medžiai ir kita augalija jį kaupia savo biomasėje, tuo pačiu išskirdami deguonį.
Anglies dioksido sugėrimas tiesiogiai susijęs su medienos prieaugiu (CO₂ sugėrimas proporcingas metiniam medienos tūrio prieaugiui), todėl naujų miškų įveisimas, buvusių atkūrimas ir tinkama miško priežiūra reikšmingai prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) 2024 m. duomenimis, 1 ha miško abosrbavo apie 3 t CO2.
Jei miškai yra tokie svarbūs, nejaugi visi jie negalėtų likti nekertami ir niekieno neliečiami valyti orą? Deja, medžiai laikui bėgant sensta, jų augimas lėtėja, o kartu mažėja ir anglies dioksido sugėrimo intensyvumas. Tuo tarpu tvariai tvarkomas miškas nuolat atsinaujina – brandžius medžius keičiant jaunais, sparčiai augančiais medynais, užtikrinamas nenutrūkstamas CO₂ kaupimo ciklas.
Lietuvoje turim ir rezervatų, kuriuose medynai palikti natūraliai raidai, tačiau didžioje dalyje Lietuvos miškų vykdomos ūkinės priemonės, o jų intensyvumas priklauso nuo konkrečios teritorijos ir joje keliamų reikalavimų.
Kirtimai vykdomi dėl dar vieno svarbaus tikslo – medienos, kurią neapdorotą ar jos produktus vartojame savo buityje. Tačiau net ir medienos gaminiai, tokie kaip baldai ar pan., taip pat savyje „užkonservuoja“ CO2, o mediena kaip kuras leidžia išvengti emisijų dėl iškastinio kuro naudojimo.
Taip pat paliekant mišką atsikurti savaime, mums nepavyktų atkurti šviesiamėgių, lankytojų mėgstamų medžių rūšių: pušynų ir ąžuolynų. Dažnu atveju juos keistų beržynai, drebulynai ar alksnynai.
Kirtimai vykdomi laikantis griežtų reikalavimų
Kalbant apie kirtimus, miškų naudojimas Lietuvoje yra griežtai reguliuojamas teisės aktų. Prieš pradedant bet kokią ūkinę veiklą, teritorijoje atliekamas gamtinių vertybių vertinimas ir numatomos jų apsaugos priemonės. Taip pat įvertinama, ar planuojami darbai nedarys neigiamo poveikio aplinkai ar saugomoms teritorijoms. Tik atlikus visus vertinimus ir gavus atsakingų institucijų leidimus, teritorijoje gali būti vykdoma ūkinė veikla, žinoma – laikantis nustatytų reikalavimų. Tam tikrais atvejais kirtimai gali būti visiškai draudžiami arba leidžiami tik su apribojimais.
Atsodinti medžiai nebūtinai bus kertami
Lietuvoje miškų atkūrimas po kirtimų yra privalomas teisės aktais. Tai reiškia, kad iškirstas plotas negali likti tuščias – jis turi būti atkurtas per 3 metus.
Miško sodinimas yra suplanuotas ir kruopščiai apgalvotas procesas. Šiam darbui reikalaujama naudoti tinkamą dauginamąją medžiagą, užtikrinti sodinukų tinkamumą konkrečiam sklypui, taip pat išsaugoti savaiminius medžius teritorijoje kirtimų metu. Pasodintą mišką privaloma prižiūrėti taip, kad medynai augtų sveiki, suteikiant jiems apsaugą ne tik nuo kenkėjų ir įvairių ligų, bet taip pat ir nuo gaisrų bei daugybės kitų veiksnių. Šie darbai kasmet planuojami ir vykdomi maždaug 45 tūkst. ha plote.
Be to, pasodinus mišką, iš anksto ne visada galima tiksliai numatyti, kokiai miškų grupei ateityje jis bus priskirtas, koks jam bus taikomas ūkininkavimo režimas ar kirtimo būdai.
Ne tik atkuria, bet ir įveisia
Svarbu pabrėžti, kad medelių sodinimui parenkamos labai įvairios teritorijos, o miškas sodinamas ne vien tik buvusiose kirtavietėse. Jis sodinamas, atkuriant žuvusius medynus ar visiškai naujose teritorijose – pavyzdžiui, buvusiuose žemės ūkio paskirties plotuose, kur miško anksčiau nebuvo. VMU 2026 m. planuoja iš viso atkurti 10689 ha miškų ir naujai įveisti 295 ha miškų.
Taip pat verta paminėti, kad didelė Lietuvos miškų dalis yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti žmogaus, tačiau nepaisant to, šiose teritorijose, priklausomai nuo ūkininkavimo režimo, jau dabar yra suformuoti įvairiaamžiai ir įvairiarūšiai medynai, juose mokslininkai identifikuoja ir atranda saugomas vertybes ir retas rūšis, inventorizuoja vertingus saugomų teritorijų plotus, kas rodo, jog žmogaus įveisti plotai gali tapti reikšmingomis biologinėmis buveinėmis.
Pokyčiai miškininkystėje taip pat būtini
Klimato kaitai intensyvėjant ir dažnėjant masinėms kenkėjų invazijoms, kurios kasmet daro vis didesnę žalą tiek valstybiniams, tiek privatiems miškams, būtina peržiūrėti taikomus miškininkystės principus ir pritaikyti naujai formuojamus medynus prie kintančių aplinkos sąlygų.
VMT, miškininkų bei mokslininkų duomenimis, patys neatspariausi yra vienaamžiai vienarūšiai medynai, todėl jau kurį laiką sodinant medžius, prioritetas teikiamas mišriems medynams, sudarytiems iš trijų ir daugiau medžių rūšių, taip didinant miškų atsparumą neigiamiems veiksniams ir gausinant jų biologinę įvairovę.
Naujai sodinami miškų plotai bus atsparesni neigiamiems biotiniams ir abiotiniams veiksniams ne dėl savo amžiaus ir galimai adaptacijos, o dėl įvairiarūšiškumo. Planuojant miško atkūrimą ar įveisimą, medžių rūšys parenkamos atsižvelgiant į augavietės savybes – dirvožemio derlingumą, drėgnumą, taip pat į miško funkcinę paskirtį – kad medynai augtų sveiki ir produktyvūs.
Miško atkūrimas laikomas viena svarbiausių ir prasmingiausių miškininkystės veiklų. Nepaisant visų skeptiškų nuomonių, kasmet organizuojamas Nacionalinis miškasodis sulaukia vis didesnio visuomenės dėmesio ir aktyvaus dalyvavimo, prisidedant prie šalies miškingumo didinimo ir atsakingo požiūrio į gamtą ugdymo. Kiekvieno savanorio indėlis yra svarbus, nes bendromis pastangomis galime užtikrinti, kad ateities kartoms išliks atsparūs, gyvybingi ir vertingi Lietuvos miškai.
Kaip sodinti mišką, kad medeliai prigytų
2026-04-21
Įsibėgėjant pavasariniams miškų sodinimo darbams, VMT specialistai pataria, kokių klaidų nedaryti, kad įsigijus ir pasodinus medelius netektų iš naujo planuoti ir išlaidų, ir darbų.
Patarimas: pirkti tik iš oficialiai patvirtinto medelyno
Tiems, kurie nori atkurti arba įveisti naują mišką, VMT specialistai rekomenduoja rinktis tik į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą įtrauktų tiekėjų parduodamus miško sodmenis. Šis patvirtintų tiekėjų sąrašas skelbiamas VMT internetinėje svetainėje: https://amvmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/misko-seklos-ir-sodmenys/mdm-tiekeju-sarasas/.
Įsigyjant sodmenis, visuomet reikia iš pardavėjų reikalauti jų kilmės dokumentų ir ženklinimo. Tai būtina todėl, kad miško želdinimui turi būti naudojama tik tokia dauginamoji medžiaga, kuri genetiškai tinkama tai vietovei.
„Jeigu, pavyzdžiui, perkate sodmenis Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyne ir ketinate sodinti Zarasuose, turite paaiškinti, kad jums reikia miško sodinukų, kurie būtų tinkami miško atkūrimui ar įveisimui būtent Zarasų rajone. Oficialūs pardavėjai puikiai žino rajonavimo reikalavimus ir suteiks reikiamą informaciją bei parinks tinkamus tam kraštui sodmenis, atsižvelgiant į sėklinės medžiagos, naudotos sodmenų išauginimui, surinkimo vietą“, – teigia VMT Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė.
Kodėl svarbu žinoti medelio kilmę?
Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja pabrėžia, kad kilmės rajonas sodmenims gyvybiškai svarbus. Nors Lietuvos teritorija, atrodytų, nedidelė, sąlygos skirtinguose regionuose augti medeliui gali smarkiai skirtis.
„Sodmenys iš paprastosios pušies sėklų, surinktų pajūryje, vargu ar bus tinkami Dzūkijoje. Arba ar galime tikėtis, kad gerai augs medelis, kurio kilmė – pietinė šalies dalis, o jis pasodinta šiaurės Lietuvoje? Ar prisitaikys jis prie dirvožemio, oro sąlygų, ar nenukentės nuo šalnų? Sodmuo geriausiai augs savo kilmės rajone, o kito regiono sąlygos gali jam sukelti pernelyg didelį stresą ir medelis arba neprigis, arba po kelerių metų žus. Kilmės rajonavimas, kuris nustatytas visoms miško medžių rūšims atlikus išsamius tyrimus, yra labai svarbus mūsų miškų tvarumui, atsparumui klimato sąlygoms, ligoms“, – kalba J. Laukineitienė.
Ar atkuriant bei sodinant mišką laikomasi miško sodmenų kilmės rajonavimo reikalavimų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.
Kad netektų mokėti du kartus
Šį mėnesį AAD vykdo reidus „Sveiko miško pradžia“, kurių metu lankosi miško sodmenų auginimo, laikymo, prekybos ir naudojimo vietose bei vertina sodmenų kilmę, taip pat tikrina jų kokybę. Pirmuosiuose reiduose dalyvavo ir VMT specialistai. Jų metu pažeidimų rasta – kokybės reikalavimų neatitinkančią 13 tūkst. sodmenų siuntą nurodyta perrūšiuoti.
Dažniausias kokybės pažeidimas, kurį perkant sodinukus galima įvertinti vizualiai, – susisukusios arba užlenktos sodmenų, augintų atvirame grunte, šaknys. Taip pat pasitaiko sodmenų su per maža šaknine dalimi (šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį antžeminės augalo dalies), pažeistu šaknies kakleliu, su labai sužalotomis šoninėmis šaknimis arba išvis be jų, su išsišakojusiu, smarkiai apatinėje dalyje išlinkusiu, žaizdotu stiebeliu.
„Sodmenų kokybę pirkėjui reikia įvertinti ir savarankiškai, gerai apžiūrėjus, nes tai turi tiesioginę įtaką medelio galimybėms prigyti ir augti. Įsigijus kokybės reikalavimų neatitinkančių sodmenų, gali tekti pirkti dar kartą ir miško plotą atsodinti iš naujo. Tai – ir pakartotinas darbas, ir išlaidos, todėl rūpintis kokybe apsimoka“, – sako J. Laukineitienė.
Specialistė primena, kad labai svarbu saugoti sodmenų šaknis nuo išdžiūvimo. Jie negali būti ore ar saulėje nepridengtomis šaknimis, nes nunyksta smulkūs šakniaplaukiai. Dėl to augalai sunkiai prigyja, o prigiję auga prasčiau.
Miško sodmenų kokybės reikalavimai skelbiami Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.
Nacionalinis miškasodis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui: kviečiama sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje
2026-04-10
Aplinkos ministerija kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU) balandžio 25 d. kviečia visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio, kuris šiemet skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga visoje šalyje bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis, įprasminantis Prezidento indėlį į aplinkosaugą ir tvarią ateitį.
Tradicija, kasmet suburianti tūkstančius
VMU ir Aplinkos ministerijos organizuojama medžių sodinimo akcija kiekvienais metais suburia įvairių sričių įmones, organizacijas, bendruomenes, mokyklas ir visus gamtą mylinčius žmones. Šiemet prie akcijos prisijungė sambūris „Gerumo ąžuolas“, kurio globėjas – Prezidentas V. Adamkus. Akcijos tikslas – prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.
Ąžuolų giraitė Prezidento V. Adamkaus šimtmečiui
Šių metų miškasodis dedikuojamas Prezidentui V. Adamkui – šalies vadovui, nuosekliai pabrėžusiam aplinkos apsaugos svarbą valstybės ateičiai. Jo veikla ir vertybės įkvėpė ne vieną kartą atsakingai rūpintis gamtos išsaugojimu.
Prezidentas ne kartą išreiškė atsakomybę rūpintis aplinka ir jos išsaugojimu ateities kartoms, akcentuodamas, kokius pamatus kuriame šiandien. Būtent todėl šiai progai pasirinktas ąžuolas – stiprybės, pastovumo ir ilgaamžiškumo simbolis, nuo seno siejamas su Lietuvos valstybingumu ir tautine tapatybe.
Nacionalinio miškasodžio metu įvairiose Lietuvos vietose bus sodinami ąžuolai, visoje Lietuvoje planuojama pasodinti daugiau nei 100 tūkst. ąžuolų sodinukų. Daugelyje vietų taip pat vyks įprasti miškų atkūrimo darbai, kurių metu bus sodinamos įvairios medžių rūšys, o Šakių r. bus įveista Prezidentui V. Adamkui skirta ąžuolų giraitė. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų simbolinių sodinimų Lietuvoje.
Ąžuolų giraitė taps gyvu pagarbos ženklu Prezidentui ir augančia bendruomenine erdve, įprasminančia atminimą bei kartų ryšį.
Informacija apie renginį
Kviečiame balandžio 25 d. 10 val. prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio. Šventė vyks daugiau nei 40-yje vietų visoje Lietuvoje. Sodinimo vietų sąrašą rasite registracijos formoje, o kilus klausimų kviečiame kreiptis el. paštu komunikacija@vmu.lt.
