Lietuvoje, remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, palaipsniui didėja miško žemės plotas, kuris šiuo metu užima 2 mln. 212 tūkst. 972 ha. 2025-aisiais šio ploto turime 2562 ha daugiau nei 2024 m. Šiemet šalyje įveista apie 300 ha naujų miškų: 140 ha valstybinės reikšmės ir 160 ha privačių. Kita stebima tendencija – miškuose gausėja augančios medienos tūris. Jis palyginti su praėjusiais metais padidėjo 4,92 milijonais kub. m.

Kasmet prisideda beveik procentas medžių biomasės

Šalies miškuose per metus užaugo 19,59 mln. kub. m stiebų medienos. Valstybiniuose, privačiuose ir rezervuotuose atkurti nuosavybei miškuose iškirsta 9,84 mln. kub. m žalių medžių, t. y., pusė metinio prieaugio. Dar 24,6 proc. (4,83 mln. kub. m) medžių žuvo dėl gamtinių priežasčių – ligų, kenkėjų, stichijų, senatvės.

„Įvertinus tiek žmogaus veiklos, tiek gamtinius faktorius, rezultatas rodo, kad miškuose kaupiame ketvirtadalį (25,4 proc.) bendrojo medienos tūrio prieaugio. Kiekvienais metais sukaupta medžių biomasė padidėja 0,85 proc.“, – teigia Valstybinės miškų tarnybos (VMT) direktorius Mindaugas Tarnauskas. Jis prognozuoja, kad naujausios valstybinės miškų apskaitos duomenys, kurie bus skelbiami 2026 m. pradžioje, atspindės panašią dinamiką.

„Tikėtina, kad šiemet bus mažesnė žuvusių medžių statistika, – pažymi VMT Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus vedėjas Gintaras Kulbokas. – Dėl drėgnos ir vėsios 2025 m. vasaros sumažėjus žievėgraužiotipografo populiacijai, žuvusių medžių turėtų būti mažiau. Vidurio Europos eglynai pastarąjį penkmetį nukentėjo nepalyginamai rimčiau, nes ten vėjai ir sausros lėmė katastrofinį kenkėjų antplūdį. Vokietija šiais metais paskelbė naujausius duomenis apie augančios medžių biomasės mažėjimą miškuose. Tuo metu mes fiksuojame didėjimą.“

Brandžių medynų statistika

85 proc. šalies medienos tūrio sukaupta III-IV grupės miškuose, daugiau nei trečdalis jų – brandžiuose medynuose. Tai ūkiniu požiūriu aktyviausiai tvarkomi miško plotai, tačiau ir juose būtina laikytis Miškų kirtimų taisyklių, kurių viena svarbiausių – pagrindinių kitimų minimalaus amžiaus reikalavimas. 

Valstybinės miškų tarnybos Nacionalinės miškų inventorizacijos skyriaus duomenimis, Lietuvos medynų amžiaus vidurkis – 54 m., o III-IV miškų grupės brandžių medynų vidutinis amžius – 80 m. Seniausi ūkiniuose miškuose brandūs ąžuolynai (vidutiniškai 164 m.), po jų seka uosynai (133 m.), pušynai (116 m.)ir eglynai (96 m.)

Vertinant pagal plotą, tarp brandžių ūkinių miškų medynų daugiausiai turime beržynų (118,6 tūkst. ha), eglynų (78 tūkst. ha) ir pušynų (74 tūkst. ha), kurių minimalus kirtimo amžius yra atitinkamai 61, 71/81 ir 101/111 m. (III/IV miškų grupėse). Taigi jaunesnius galime kirsti beržynus, Lietuvos gyventojų vidutinį amžių atitinkančioje grupėje – eglynus ir garbaus amžiaus, perkopusius 100 metų, pušynus.

Sumažinta kirtimų norma

Ūkinė veikla galima ne visuose Lietuvos miškuose. Ji visiškai draudžiama rezervatuose (I miškų grupė), taip pat kirtimai draudžiami arba griežtai ribojami ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose (II miškų grupė). Ūkininkavimas ribojamas ir ūkiniuose III-IV miškų grupės miškuose dėl ES svarbos natūralių buveinių, taip pat saugomų paukščių perėjimo vietose, paveldo objektuose, sėklinės bazės plotuose.

2026-iesiems aplinkos ministro įsakymu nustatyta 5,7 proc. mažesnė valstybinių miškų pagrindinių ir tarpinių kirtimų norma. Tai – didžiausias kirtimų normos sumažinimas per pastarąjį dešimtmetį. Į šią normą nebeįtraukiami brandūs II grupės miškai, kurie bus paliekami natūraliam vystymuisi.

Vienas būdų šalies miškingumui didinti – raginimas gyventojams mišku paversti žemę, kuri apaugo medžių savaiminukais. Tokių sklypų savininkai kviečiami teikti paraiškas ir gauti paramą savaiminukams išsaugoti bei įtraukti į miško žemės registrą. Dotacijoms skiriama 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Aplinkos ministerijos skelbiamame 2026-2029 m. Klimato kaitos programos investicijų plano projekte savaiminukų išsaugojimui kartu su pelkių hidrologinio režimo atkūrimu ir požeminių elektros linijų miškingose teritorijose tiesimu numatyta 54,52 mln. eurų.

Š. m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aplinkos taryboje Austrijos delegacija pateikė siūlymą atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115 dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo jų dydžio, iki 2026 m. gruodžio 30 d., taip pat inicijuoti diskusijas dėl reglamento supaprastinimo.

Siūloma nustatyti mažos vertės ribas, pripažinti esamas nacionalines sistemas ir nustatyti  minimalius ataskaitų teikimo reikalavimus. Austrijos delegacija pabrėžė, kad reglamentas šiuo metu nėra pakankamai aiškus ir kelia daug klausimų dėl jo įgyvendinimo. Šis teisės aktas taip pat gali sukelti neproporcingą naštą tiek gamintojams, tiek kompetentingoms institucijoms, o priemonių, padedančių efektyviai pasiekti reglamento tikslus, vis dar trūksta.

Lietuva kartu su dar 16 ES valstybių narių palaikė Austrijos siūlymą atidėti EUDR taikymą visiems rinkos dalyviams vieneriems metams. Anot Lietuvos atstovų, nors EUDR tikslai yra svarbūs, dabartiniai reglamento taikymo pradžios terminai neleidžia išsamiai išnagrinėti ir išspręsti kai kurių praktinio įgyvendinimo klausimų. Atidėjimas suteiktų pakankamai laiko tiek rinkos dalyviams, tiek kompetentingoms institucijoms pasiruošti reglamento taikymui bei sudarytų sąlygas pradėti diskusijas dėl reglamento  supaprastinimo.

Europos Komisija (EK) šių metų spalį pateikė siūlymą dėl tikslinių EUDR pakeitimų. EK siūlo mažiems ir labai mažiems rinkos dalyviams atidėti reglamento taikymą iki 2026 m. birželio 30 d., o visiems kitiems operatoriams – jį pradėti taikyti nuo 2025 m. gruodžio 30 d., suteikiant 6 mėnesių lengvatinį laikotarpį patikrinimams ir vykdymo užtikrinimui.

Anot EK, reglamento įgyvendinimui sukurta informacinė sistema dar gali veikti netinkamai. Sistemos sutrikimai galėtų smarkiai trikdyti prekybą ir kelti neaiškumų tiek valdžios institucijoms, tiek ūkio subjektams.

Spalio 28 d.,  aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti Edmundas Mačieža, o nuo vakar aplinkos viceministre dirba Akvilė Gargasaitė. Juos į šias pareigas paskyrė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

E. Mačieža bus atsakingas už miškų politikos formavimą. Jis nuo 2023 m. dirbo Jurbarko savivaldybės vicemeru, 2019–2023 m. vadovavo bendrovei „Jurbarko komunalininkas“. Dar anksčiau jis buvo miškininkystės veiklos planavimu užsiimančios bendrovės „Savas medis“ direktoriaus pavaduotojas, taip pat dirbo Generalinės miškų urėdijos Jurbarko miškų urėdijos miškų urėdu.

Viceministras Lietuvos žemės ūkio akademijoje yra įgijęs miškų ūkio inžinieriaus magistro laipsnį, o Kauno technologijos universitete – viešojo administravimo magistro laipsnį.

Viceministrė A. Gargasaitė bus atsakinga už aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, aplinkos monitoringo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, atliekų tvarkymo  sritis.

Iki paskyrimo viceministre ji dirbo atliekas tvarkančių bendrovių „Ekonovus“ ir „VSA Vilnius“ padalinių vadove, šiuo metu taip pat yra Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė.

A. Gargasaitė yra įgijusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramonės inžinerijos bakalauro bei pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos magistro laipsnius.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje dirba 4 viceministrai. Už klimato kaitą, saugomas teritorijas, gamtos politiką atsakinga viceministrė  Aira Paliukėnaitė, o viceministrė Česlava Lisovska kuruoja statybos ir jos priežiūros, urbanistikos, žemės tvarkymo sritis.