Kaip sodinti mišką, kad medeliai prigytų

2026-04-21

Įsibėgėjant pavasariniams miškų sodinimo darbams, VMT specialistai pataria, kokių klaidų nedaryti, kad įsigijus ir pasodinus medelius netektų iš naujo planuoti ir išlaidų, ir darbų.

Patarimas: pirkti tik iš oficialiai patvirtinto medelyno   

Tiems, kurie nori atkurti arba įveisti naują mišką, VMT specialistai rekomenduoja rinktis tik į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą įtrauktų tiekėjų parduodamus miško sodmenis. Šis patvirtintų tiekėjų sąrašas skelbiamas VMT internetinėje svetainėje: https://amvmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/misko-seklos-ir-sodmenys/mdm-tiekeju-sarasas/.

Įsigyjant sodmenis, visuomet reikia iš pardavėjų reikalauti jų kilmės dokumentų ir ženklinimo. Tai būtina todėl, kad miško želdinimui turi būti naudojama tik tokia dauginamoji medžiaga, kuri genetiškai tinkama tai vietovei.

„Jeigu, pavyzdžiui, perkate sodmenis Valstybinių miškų urėdijos Dubravos medelyne ir ketinate sodinti Zarasuose, turite paaiškinti, kad jums reikia miško sodinukų, kurie būtų tinkami miško atkūrimui ar įveisimui būtent Zarasų rajone. Oficialūs pardavėjai puikiai žino rajonavimo reikalavimus ir suteiks reikiamą informaciją bei parinks tinkamus tam kraštui sodmenis, atsižvelgiant į sėklinės medžiagos, naudotos sodmenų išauginimui, surinkimo vietą“, – teigia VMT Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja Jūratė Laukineitienė.

Kodėl svarbu žinoti medelio kilmę?  

Miško genetinių išteklių skyriaus patarėja pabrėžia, kad kilmės rajonas sodmenims gyvybiškai svarbus. Nors Lietuvos teritorija, atrodytų, nedidelė, sąlygos skirtinguose regionuose augti medeliui gali smarkiai skirtis.

„Sodmenys iš paprastosios pušies sėklų, surinktų pajūryje, vargu ar bus tinkami Dzūkijoje. Arba ar galime tikėtis, kad gerai augs medelis, kurio kilmė – pietinė šalies dalis, o jis pasodinta šiaurės Lietuvoje? Ar prisitaikys jis prie dirvožemio, oro sąlygų, ar nenukentės nuo šalnų? Sodmuo  geriausiai augs savo kilmės rajone, o kito regiono sąlygos gali jam sukelti pernelyg didelį stresą ir medelis arba neprigis, arba po kelerių metų žus. Kilmės rajonavimas, kuris nustatytas visoms miško medžių rūšims atlikus išsamius tyrimus, yra labai svarbus mūsų miškų tvarumui, atsparumui klimato sąlygoms, ligoms“, – kalba J. Laukineitienė.

Ar atkuriant bei sodinant mišką laikomasi miško sodmenų kilmės rajonavimo reikalavimų, tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.

Kad netektų mokėti du kartus  

Šį mėnesį AAD vykdo reidus „Sveiko miško pradžia“, kurių metu lankosi miško sodmenų auginimo, laikymo, prekybos ir naudojimo vietose bei vertina sodmenų kilmę, taip pat tikrina jų kokybę. Pirmuosiuose reiduose dalyvavo ir VMT specialistai. Jų metu pažeidimų rasta  – kokybės reikalavimų neatitinkančią 13 tūkst. sodmenų siuntą nurodyta perrūšiuoti.

Dažniausias kokybės pažeidimas, kurį perkant sodinukus galima įvertinti vizualiai, – susisukusios arba užlenktos sodmenų, augintų atvirame grunte, šaknys. Taip pat pasitaiko sodmenų su per maža šaknine dalimi (šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį antžeminės augalo dalies), pažeistu šaknies kakleliu, su labai sužalotomis šoninėmis šaknimis arba išvis be jų, su išsišakojusiu, smarkiai apatinėje dalyje išlinkusiu, žaizdotu stiebeliu.

„Sodmenų kokybę pirkėjui reikia įvertinti ir savarankiškai, gerai apžiūrėjus, nes tai turi tiesioginę įtaką medelio galimybėms prigyti ir augti. Įsigijus kokybės reikalavimų neatitinkančių sodmenų, gali tekti pirkti dar kartą ir miško plotą atsodinti iš naujo. Tai – ir pakartotinas darbas, ir išlaidos, todėl rūpintis kokybe apsimoka“, – sako J. Laukineitienė.

Specialistė primena, kad labai svarbu saugoti sodmenų šaknis nuo išdžiūvimo. Jie negali būti ore ar saulėje nepridengtomis šaknimis, nes nunyksta smulkūs šakniaplaukiai. Dėl to augalai sunkiai prigyja, o prigiję auga prasčiau.

Miško sodmenų kokybės reikalavimai skelbiami Miško dauginamosios medžiagos nuostatuose.

Nacionalinis miškasodis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui: kviečiama sodinti ąžuolus visoje Lietuvoje

2026-04-10

Aplinkos ministerija kartu su Valstybinių miškų urėdija (VMU) balandžio 25 d. kviečia visus Lietuvos gyventojus prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio, kuris šiemet skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms. Šia proga visoje šalyje bus sodinami ąžuolai – stiprybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis, įprasminantis Prezidento indėlį į aplinkosaugą ir tvarią ateitį.

Tradicija, kasmet suburianti tūkstančius 

VMU ir Aplinkos ministerijos organizuojama medžių sodinimo akcija kiekvienais metais suburia įvairių sričių įmones, organizacijas, bendruomenes, mokyklas ir visus gamtą mylinčius žmones. Šiemet prie akcijos prisijungė sambūris „Gerumo ąžuolas“, kurio globėjas – Prezidentas V. Adamkus. Akcijos tikslas – prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo.

Ąžuolų giraitė Prezidento V. Adamkaus šimtmečiui 

Šių metų miškasodis dedikuojamas Prezidentui V. Adamkui – šalies vadovui, nuosekliai pabrėžusiam aplinkos apsaugos svarbą valstybės ateičiai. Jo veikla ir vertybės įkvėpė ne vieną kartą atsakingai rūpintis gamtos išsaugojimu.

Prezidentas ne kartą išreiškė atsakomybę rūpintis aplinka ir jos išsaugojimu ateities kartoms, akcentuodamas, kokius pamatus kuriame šiandien. Būtent todėl šiai progai pasirinktas ąžuolas – stiprybės, pastovumo ir ilgaamžiškumo simbolis, nuo seno siejamas su Lietuvos valstybingumu ir tautine tapatybe.

Nacionalinio miškasodžio metu įvairiose Lietuvos vietose bus sodinami ąžuolai, visoje Lietuvoje planuojama pasodinti daugiau nei 100 tūkst. ąžuolų sodinukų. Daugelyje vietų taip pat vyks įprasti miškų atkūrimo darbai, kurių metu bus sodinamos įvairios medžių rūšys, o Šakių r. bus įveista Prezidentui V. Adamkui skirta ąžuolų giraitė. Tai bus vienas didžiausių pastarųjų metų simbolinių sodinimų Lietuvoje.

Ąžuolų giraitė taps gyvu pagarbos ženklu Prezidentui ir augančia bendruomenine erdve, įprasminančia atminimą bei kartų ryšį.

Informacija apie renginį 

Kviečiame balandžio 25 d. 10 val. prisijungti prie Nacionalinio miškasodžio. Šventė vyks daugiau nei 40-yje vietų visoje Lietuvoje. Sodinimo vietų sąrašą rasite registracijos formoje, o kilus klausimų kviečiame kreiptis el. paštu komunikacija@vmu.lt.

Registracijos forma: https://registracija.vmu.lt/.

Pušynų kenkėjų kirpikų populiacija pagausėjo

2026-04-06

Pušynus pažeidžiančių kinivarpų – kirpikų – vidutinė gausa stebimose teritorijose išaugo nežymiai virš daugiamečio vidurkio. Šie kenkėjai graužia takus po žalių pušų žieve. Kirpikų populiacijos stebėseną Valstybinė miškų tarnyba vykdo nuo 2008 metų. Per stebėsenos laikotarpį jie nebuvo pasiekę gausos, keliančios grėsmę miškuose susidaryti masiniams pakenkimų židiniams.

2026 metais buvo tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų – didžiųjų ir mažųjų kirpikų (Blastophagus piniperda Eich. ir Blastophagus minor Eich.) – populiacijos monitoringas. Jis vykdomas Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose: 11 girininkijų, 58 miško sklypuose. Nuo šių metų monitoringas nebevykdomas Švenčionėlių regioniniame padalinyje buvusių apskaitų 12 vietų, nes toje vietovėje išplėtus karinį poligoną, į daugumą apskaitos medynų nebegalima patekti. Todėl vietoje to regiono, nuo 2026 metų kirpikų populiacijos monitoringas pastoviai pradėtas vykdyti Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje kenkėjo stebėjimo 12 vietų, kur 2023-2024 metais buvo susidaręs pušinio pjūklelio išplitimo židinys. Ten 2024-2025 metais buvo vykdomas laikinas monitoringas, siekiant nustatyti ar išaugs pušinių kinivarpų populiacija po pušų spyglius graužiančių vabzdžių pakenkimo.

Kirpikų populiacija vertinama pagal ant miško paklotės nukritusias pušų šakelių viršūnėles, kurių šerdyje kirpiko vabalas išgraužė taką ir dėl to jos nuo vėjo nulūžo. Šakelės vizualiai atrodo kaip “nukirptos”. Kiekvienoje apskaitos vietoje 100 m2 plote (dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje) po pušų lajomis surenkamos visos nulūžusios smulkios pušų šakelės. Po to, iš jų atrenkamos ir suskaičiuojamos šakelės, su kirpikų charakteringais išgraužimais. Kenkėjo populiacijos gausumą vertinamame pušyne atspindi surastas „nukirptų“ šakelių kiekis.

Gausiausiai šakučių ant miško paklotės 100 m2 plote rasta Druskininkų regioninio padalinio Musteikos girininkijoje (155 vnt.) ir Varėnos regioninio padalinio Marcinkonių girininkijoje (47 vnt.). Mažiausiai “nukirptų” šakelių surinkta Jurbarko regioninio padalinio Pašvenčio ir Smalininkų girininkijose (atitinkamai 14 vnt. ir 18 vnt.). Rastų šakelių kiekis šiemet vidutiniškai padidėjo 1,9 karto: 2026 metais rasta 31,6 vnt. „nukirptų“ nukritusių šakelių 100 m2 plote, o 2025 metais – tik 16,7 šakelės. Daugiausiai “nukirptų” šakelių kiekis išaugo Druskininkų regioniniame padalinyje, net 6,1 karto (nors 2025 m. ten buvo mažiausias). Varėnos padalinyje kirpikų populiacija padidėjo 2,7 karto, Jurbarko – padidėjo 1,7 karto, Ignalinos – sumenko 1,3 karto (1 pav.). 2026 metais pušinių kirpikų padidėjusi populiacija pasiekė 2022 metais buvusį lygį, nors trejus artimiausius metus ji mažėjo (2 pav.).

Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvusiame pušinio pjūklelio židinyje kirpikų populiacija per 2025 metų sezoną nepagausėjo ir atitinka daugiametį vidurkį regioninių padalinių, kuriuose nuolat vykdomas kenkėjo monitoringas. Atliktos apskaitos rodo, kad neišaugo kirpikų populiacija pušynuose, kurių spyglius prieš 2 ar 3 metus buvo nugraužę pušinio pjūklelio lervos.

1 pav. Pušinių kirpikų populiacijos gausumas 2022-2026 metais

Nuo 2008 metų „nukirptų“ šakelių metodu vykdomas pušinių kirpikų populiacijos stebėjimas rodo, kad šių kinivarpų pušynuose nėra labai gausu. Ant 100 m2 miško paklotės rastų „nukirptų“ šakelių vidutinis kiekis svyruoja nuo 10 iki 50 vnt. (2 pav.). Atskirais metais kai kuriuose miško sklypuose ant miško paklotės buvo randama po 300-400 šakelių 100 m2 plote. Tokiam pagausėjimui buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, nes dažniausiai šalia vertinamo medyno miško sandėliuose būdavo palikta nuo kenkėjų apnikimo neapsaugota pušies mediena. Sanitarinės miško apsaugos priemonės medynuose reikalingos, kai ant 100 m2 miško paklotės randama 500 vnt. ir daugiau šakelių su kirpikų charakteringais pakenkimais.

2 pav. Pušinių kirpikų populiacijos dinamika 2008-2026 metais

Kirpikų populiacija, nors ir gausesnė nei 2023-2025 metais, visuose stebimuose regioniniuose padaliniuose toliau išlieka santykinai žemame lygyje. 2026 metais kenkėjo gausa neturės ryškesnės įtakos pušynų sanitarinės būklės pablogėjimui. Gali suintensyvinti pavienių ir nedidelėmis grupėmis pušų džiūvimą, kurių šaknys pažeistos jas pūdančių grybinių ligų sukėlėjų. Gali pakenkti dalį pušų medynuose po einamųjų kirtimų, taip pat pušynuose, kur buvo paliktos laiku nesutvarkytos pušys, kurias išvertė ar nulaužė anksčiau buvę vėjai.

Pakeistas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas

2026-03-31

Pakeistas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

Pakeitimai įsigalioja 2026 09 01.

Pakeitimų paaiškinimai

Nuo 2026 09 01 – mažiau biurokratijos paprastiems kirtimams, bet daugiau duomenų ir kontrolės.

1. Pavojingas medis – aiškiau apibrėžta (arti kelių, takų, tinklų ir pan.).

2. Daugiau kirtimų be leidimo: kenkėjų pažeistos eglės (tam tikrom sąlygom), jaunuolynų ugdymas (jei mediena neparduodama); detalizuota infrastruktūra (grioviai, melioracija), atsiranda apribojimai „Natura 2000“ laikotarpiui.

3. Medienos nuosavybė – nukirsta mediena priklauso savininkui / valdytojui.

4. Prašymų nagrinėjimas – gali grąžinti taisyti, ne tik atmesti.

5. Daugiau duomenų – privalomi skaitmeniniai brėžiniai, detalesni duomenys apie medžius.

6. Mažiau dokumentų kai kuriais atvejais – želdinimo projekto nereikia, jei yra žėlinys.

7. Mažiau tikrinimų paprastais atvejais – kai kuriems kirtimams nereikia visų registrų tikrinimo.

8. Leidimo galiojimas – negali būti ilgesnis nei miškotvarkos projektas.

9. Detalesni leidimai – reikia nurodyti medžių kiekius ir tūrius.

10. Aiškesnė leidimo struktūra – atskirti apribojimai, papildoma informacija, sąlygos.

11. Nauji negaliojimo atvejai – mirė savininkas arba likviduota įmonė.

12. Greitesnis informavimas – per 1 darbo dieną.

13. Griežčiau dėl „Natura 2000“ – privaloma laikytis visų papildomų sąlygų.

Aplinkos ministro 2010 12 30 įsakymas Nr. D1-1055 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2026 03 23, Identifikacinis kodas 2026-04472.