Iškirsto miško atkūrimas privalomas

2024-02-09

Lietuvos Respublikos Miškų įstatymas nustato, kad miškų savininkai ar valdytojai, įvykdę plynuosius kirtimus, privalo iškirstą mišką per 3 metus atkurti. 

Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo per tris metus nuo iškirtimo tinkamai jį atkurti, prižiūrėti, saugoti nuo gaisrų ir miško kenkėjų, nuo ligų bei kitų neigiamų veiksnių. Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdymo kirtimai.

Miško atkūrimo darbai turi būti vykdomi pagal LR Aplinkos ministro patvirtintus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus. Juose nurodyti miško atkūrimo ir įveisimo, miško želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimai. Taip pat reikalavimai miško želdinimo ir žėlimo projektams.

Žuvę miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami ne vėliau kaip iki ketvirtųjų želdinių augimo metų pabaigos arba per metus po žėlinių apskaitos, neplynųjų kirtimų biržėse – baigus kirtimus, kai juose augančių perspektyvių medžių ir krūmų rūšių tankis nepakankamas.

Miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas. Želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis turi atitikti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521, reikalavimus. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais (išskyrus išaugintus konteineriuose), ir visų medžių rūšių savaiminukais.

Valstybinėje žemėje miškas įveisiamas, atkuriamas, medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Atkuriant mišką plynai iškirstose kirtavietėse ir neplynųjų kirtimų biržėse projektas parengiamas prieš pradedant vykdyti želdavietės, želvietės ir dirvos paruošimo, miško želdinimo darbus, žėlimą skatinančias priemones, želdinių, žėlinių priežiūros ir apsaugos priemones, tačiau ne vėliau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo plynai.

Privatus miškas dažniausiai atkuriamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu. Kai nėra parengto vidinės miškotvarkos projekto, atkuriamas neteisėtai iškirstas miškas, pertvarkomi medynai ir (ar) krūmynai, turi būti rengiamas nuostatų 6 priede nurodytos formos Miško želdinimo ir žėlimo projektas.

Miškas laikomas atkurtu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidėsčiusių perspektyvių medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį rūšinėje sudėtyje, yra didesnis arba lygus: pušies Pa augavietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose augavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8 tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalksnio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.

Už miško neatkūrimą numatomos baudos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, jog miškų neatkūrimas per nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po tris šimtus eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po keturis šimtus keturiasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų, bet ne didesnę negu šeši tūkstančiai eurų. Miško atkūrimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas.

Privačių miškų savininkai – vien pažadų nereikia, pažadai nedžiugina

2024-02-06

Sostinės širdy – prie Katedros aikštės, visas tris dienas vilniečiai ir miesto svečiai galėjo pirmąkart savo akimis pamatyti medkirtę, medvežę, medienvežes mašinas, biokuro ruošimo įrangą, skiedrovežį, miško savininkų darbo įrankius, apie kuriuos noriai ir draugiškai pasakojo šių mašinų operatoriai minioms besidominčiųjų. Praėjusios savaitės pabaigoje nuaidėjo iš šios laikinos stovėjimo aikštelės išvažiuojančių traktorių ir miškavežių gausmai. Tačiau tai nėra pergalingos ovacijos. Akcija siekta solidarizuotis su ūkininkais, o taip pat atkreipti dėmesį į miško savininkų interesų nepaisymą. Ūkininkai lyg ir sulaukė žodinio patvirtinimo dėl akcizų naštos ar daugiamečių pievų reglamentavimo lengvinimo, o štai miškininkystės rebusai buvo naujiena premjerei ir Seimo pirmininkei. Buvome liudininkais, jog daugelis miško savininkus graužiančių dalykų yra naujiena šioms garbioms valstybės moterims.

Visgi, teigiamai nuteikia, jog mūsų žodis buvo  išgirstas: visų pirma, privačių miškų savininkai reikalauja atviro dialogo vykdant saugomų teritorijų steigimą jų valdose. Apmaudu, kad labai dažnai kalbama apie miško savininkų pareigas, tačiau sąmoningai nutylima apie jų teises.

Miško savininkai nėra prieš saugomas teritorijas, tačiau šių teritorijų plėtra neturi vykti privačių miškų savininkų sąskaita, turi būti sukurtas adekvatus kompensavimo už įsteigtas saugomas teritorijas mechanizmas, kaip tai daroma civilizuotose Europos šalyse.

Nakvojant Vilniuje miškų savininkai iš Kelmės ar Švenčionių anekdotus pasakojo apie paštininkus, kurie miškų ir žemės savininkams nešė valdiškai surašytas „gromotas“ apie atrastus varliagyvius ar atrastus lizdus vidury miško valdų ir aklinai apribotus darbus miškuose kilometru aplink. Tuose laiškuose kukliai nutylima, kad į valdas buvo įsibrauta be savininkų žinios, visiškai neaišku, kada paukščiai ar varliagyviai aptikti ir nė žodžiu neužsimenama kokių galima tikėtis kokių kompensacijų galima tikėtis. Beje, panašią Švedijos gamtos apsaugos inspektorių veiklą smarkiai apribojo tenykštis Aukščiausiasis teismas, kuris uždraudė plėsti saugomas teritorijas ir riboti veiklą miškuose be rinkos kainos kompensacijos ir savininko ar savininkės pritarimo.

Lietuvos miškininkai susitikimuose pas premjerę ir Seimo pirmininkę taip pat aiškinosi, kur nukeliauja lėšos už parduotą žaliavinę medieną apmokestinus 5 proc. mokesčiu visas pajamas, gaunamas iš veiklos miškuose.

Yra ir kitų opių problemų. Nerimą kelia vis dar įstrigęs leidimų kirsti mišką išdavimas, rizika dėl galimo medienos žaliavos trūkumo. Darbai miškuose šiuo metu turėtų virte virti, deja, situacija yra priešinga.

Šiltuoju metų laiku medienos ruošos veiklos ribojamos, todėl sprendimai dėl kirtimų leidimų turi būti priimti skubiai.

Šios protesto akcijos parodė, kad galime būti vieningi ir tai tik pradžia. Kviečiame jungtis ir kitas miškų sektoriaus organizacijas ginant privačių miškų interesus.

Straipsnio šaltinis: https://www.lrytas.lt/verslas/agro-naujienos/2024/02/03/news/giedre-slevinske-privaciu-misku-savininkams-vien-pazadu-neuzteks-30389167

2023 metų miškotvarkos projektų apžvalga. Tendencijos ir įžvalgos

2024-02-01

2023 m. patvirtinti 2,7 tūkst. naujai privatiems miško savininkams parengtų vidinės miškotvarkos projektų. Tai yra 11 proc. mažiau, nei 2022–aisiais. 2023 m. toliau ryškėjo tendencija, kad miško savininkai vis labiau mišką mato ne kaip medienos šaltinį, o kaip vietą, kurioje galima praleisti laisvalaikį.

Projektų skaičius, lyginant su 2022 metais, sumažėjo 11 proc. Plotas, kuriam tvarkyti parengti nauji projektai, sudarė 22,4 tūkst. ha, t. y. per metus sumažėjo 8 proc. Vidutinis vieno projekto plotas padidėjo nuo 8,1 ha iki 8,4 ha.

1 pav. Parengtų ir patvirtintų projektų skaičius ir jų apimtas plotas

Pirmą 2023 metų pusmetį rengiamų projektų skaičius, lyginant su 2022 metais, sumažėjo dėl sumažėjusių medienos kainų. Trečią ketvirtį patvirtintų projektų skaičius didėjo, o ketvirtą ketvirtį – vėl sumažėjo. Pagrindinė to priežastis – reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą projektams, pagal kuriuos būtų planuojama ūkinė veikla „Natura 2000“ teritorijose ir joms artimoje aplinkoje.

2023 m. toliau ryškėjo tendencija, kad miško savininkai mišką mato ne kaip medienos šaltinį, o kaip vietą kurioje galima praleisti laisvalaikį. Dėl šios priežasties toliau daugėja projektų, kuriais siekiama mišką pritaikyti poilsiavimui. Kartu su griežtėjančia miškų apsauga, daugėja ir projektų, kuriais siekiama gauti kompensacijas už miškuose taikomus veiklos apribojimus.

2023 m. patvirtintų projektų skaičius sumažėjo, bet juos rengusių žmonių skaičius išliko panašus kaip ir 2022 m. Dėl to, vienam autoriui tenkantis projektų skaičius sumažėjo. Trečdalis autorių (61) per metus parengė po 1 – 5 projektus. Prieš metus tokių autorių buvo 48. Daugiausia (46 autoriai) buvo tokių, kurie parengė 10 – 25 projektus.

Rekomendacijos planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formai pildyti

2024-01-29

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. gruodžio 6 d. priėmus nutartį, kurioje pažymėta, kad, planuojant ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje, turi būti atliekama poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo procedūra, daug miško savininkų susidūrė su problema, kaip šią procedūrą tinkamai įvykdyti. Atliepdama į miškų savininkų prašymus, Valstybinė miškų tarnyba kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą ir teikia rekomendacijas jai pildyti.

Rekomendacijas parengė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistai, remdamiesi įgyta praktine patirtimi, ūkinės veiklos vykdytojams teikiant prašymus dėl planuojamos ūkinės veiklos „Natura 2000“ teritorijose reikšmingumo įvertinimo.

Formoje turės būti nurodomas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir trumpas apibūdinimas, įskaitant numatomas technologijas ir pajėgumus bei priemones neigiamo poveikio aplinkai prevencijai vykdyti, poveikiui sumažinti ar kompensuoti.

Taip pat bus nurodomi įsteigtų ar potencialių „Natura 2000“ teritorijų, kurioms galimas poveikis nagrinėjamas, pavadinimai, plotai ir randami Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai ir (arba) rūšys; informacija apie teritorijose vykdytus saugomų vertybių tyrimus ir monitoringą bei jų duomenų analizė; planuojamos ūkinės veiklos poveikio ir jos sąlygojamų teritorijų pokyčių analizė.

Pačią planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą kartu su joje pateiktomis  pildymo rekomendacijomis galima rasti čia: Rekomendacijos formai pildyti.

Informaciją apie saugomas teritorijas galima rasti LR saugomų teritorijų valstybės kadastre www.stvk.lt, taip pat biologinės įvairovės informacinėje sistemoje https://biip.lt/moduliai/.

Jei ūkinės veiklos iniciatorius prašo įvertinti dokumentą, kuriuo numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą ir kuris detalizuoja visas konkrečias ūkines priemones, nurodo konkrečias jų vykdymo vietas ir sąlygas, pildoma Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo 3 priedo bendroji ir A dalys, o reikalingi dokumentai pateikiami atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai.

Jei dokumentas, pagal kurį numatoma vykdyti miškų ūkio veiklą, nedetalizuoja ūkinių priemonių, nenurodo konkrečių jų vykdymo vietų ir sąlygų (pvz., didelės aprėpties valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektas ar, išimtinais atvejais, labai didelio ploto privačių miško valdų vidinės miškotvarkos projektas), o pačios veiklos detalizavimas numatomas atlikti kitais dokumentais, tokiais atvejais turi būti kreipiamasi išvados į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio „Natura 2000“ tinklo teritorijoms reikšmingumo ir būtinybės atlikti Strateginio pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).