Aktualu

Pakeistos Miško kirtimų taisyklės

2025-11-11

Pakeistos Miško kirtimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“

 

Pakeitimai įsigalioja 2026 01 01.

 

Pakeitimų paaiškinimai

 

1. Ribojimai prie valstybės sienos

20 km atstumu nuo Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija:

– Maksimalus plynų kirtimų biržės plotas sumažinamas iki 1,5 ha (anksčiau – iki 5 ar 8 ha).

– Miško atžėlimo reikalavimas sugriežtinamas – miškas laikomas atkurtu tik kai medžių aukštis pasiekia bent 2,5 m (anksčiau – 0,5 m).

 

2. Papildomi draudimai plyniesiems kirtimams

Nuo 2026 01 01 plynieji pagrindiniai kirtimai bus draudžiami:

– 100 m atstumu į abi puses nuo valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių;

– 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų;

– paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose.

 

3. Mažesni biržių plotai prie sienos

Taisyklių 13 punktas papildytas: šalia sienos esančiose teritorijose (20 km zonoje) biržės ne didesnės kaip 1,5 ha.

 

4. Miško atžėlimo aukščio reikalavimai

Šliejimo laikotarpiui pasibaigus, naują biržę prie ankstesnės bus galima kirsti tik kai:

paprastose teritorijose – atžėlę medžiai ≥ 0,5 m;

pasienio 20 km zonoje – ≥ 2,5 m.

 

5. Pakeitimai dėl mažų miškų saugomose teritorijose

26 punktas: kai miško plotas 1–15 ha ir jis yra saugomoje teritorijoje, kirsti galima tik iki 20 % miško ploto.

Kitą biržę leidžiama kirsti tik po šliejimo laikotarpio ir kai atkurtas miškas pasiekė 0,5 m aukštį, o pasienio 20 km zonoje – 2,5 m.

 

6. Papildomi apribojimai atvejinėms ir atrankinėms biržėms

Vykdant atvejinius ar atrankinius pagrindinius kirtimus: 100 m atstumu nuo miestų/miestelių ir kelių paskutinis kirtimo etapas leidžiamas tik kai atžėlusio miško medžių aukštis ≥ 2,5 m.

 

Apibendrinant:

Nuo 2026 m. miško kirtimai prie valstybės sienos, miestų, kelių ir vandens telkinių bus griežčiau ribojami – sumažinami leidžiami plotai, kirtimų aukščio ir atžėlimo reikalavimai tampa griežtesni, o kai kuriose vietose (pvz., pakrantėse) kirtimai visai draudžiami.

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 01 27 įsakymas Nr. D1-79 su visais pakeitimais išdėstytas čia.

TAR, 2025 09 08, Identifikacinis kodas 2025-15091.

ES Aplinkos taryboje svarstytas klausimas dėl Kovos su miškų naikinimu reglamento taikymo atidėjimo

2025-11-07

Š. m. lapkričio 4–5 d. Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aplinkos taryboje Austrijos delegacija pateikė siūlymą atidėti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1115 dėl kovos su miškų naikinimu (EUDR) taikymą visiems rinkos dalyviams, nepriklausomai nuo jų dydžio, iki 2026 m. gruodžio 30 d., taip pat inicijuoti diskusijas dėl reglamento supaprastinimo.

Siūloma nustatyti mažos vertės ribas, pripažinti esamas nacionalines sistemas ir nustatyti  minimalius ataskaitų teikimo reikalavimus. Austrijos delegacija pabrėžė, kad reglamentas šiuo metu nėra pakankamai aiškus ir kelia daug klausimų dėl jo įgyvendinimo. Šis teisės aktas taip pat gali sukelti neproporcingą naštą tiek gamintojams, tiek kompetentingoms institucijoms, o priemonių, padedančių efektyviai pasiekti reglamento tikslus, vis dar trūksta.

Lietuva kartu su dar 16 ES valstybių narių palaikė Austrijos siūlymą atidėti EUDR taikymą visiems rinkos dalyviams vieneriems metams. Anot Lietuvos atstovų, nors EUDR tikslai yra svarbūs, dabartiniai reglamento taikymo pradžios terminai neleidžia išsamiai išnagrinėti ir išspręsti kai kurių praktinio įgyvendinimo klausimų. Atidėjimas suteiktų pakankamai laiko tiek rinkos dalyviams, tiek kompetentingoms institucijoms pasiruošti reglamento taikymui bei sudarytų sąlygas pradėti diskusijas dėl reglamento  supaprastinimo.

Europos Komisija (EK) šių metų spalį pateikė siūlymą dėl tikslinių EUDR pakeitimų. EK siūlo mažiems ir labai mažiems rinkos dalyviams atidėti reglamento taikymą iki 2026 m. birželio 30 d., o visiems kitiems operatoriams – jį pradėti taikyti nuo 2025 m. gruodžio 30 d., suteikiant 6 mėnesių lengvatinį laikotarpį patikrinimams ir vykdymo užtikrinimui.

Anot EK, reglamento įgyvendinimui sukurta informacinė sistema dar gali veikti netinkamai. Sistemos sutrikimai galėtų smarkiai trikdyti prekybą ir kelti neaiškumų tiek valdžios institucijoms, tiek ūkio subjektams.

Aplinkos viceministrais paskirti Edmundas Mačieža ir Akvilė Gargasaitė

2025-10-31

Spalio 28 d.,  aplinkos viceministro pareigas pradėjo eiti Edmundas Mačieža, o nuo vakar aplinkos viceministre dirba Akvilė Gargasaitė. Juos į šias pareigas paskyrė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

E. Mačieža bus atsakingas už miškų politikos formavimą. Jis nuo 2023 m. dirbo Jurbarko savivaldybės vicemeru, 2019–2023 m. vadovavo bendrovei „Jurbarko komunalininkas“. Dar anksčiau jis buvo miškininkystės veiklos planavimu užsiimančios bendrovės „Savas medis“ direktoriaus pavaduotojas, taip pat dirbo Generalinės miškų urėdijos Jurbarko miškų urėdijos miškų urėdu.

Viceministras Lietuvos žemės ūkio akademijoje yra įgijęs miškų ūkio inžinieriaus magistro laipsnį, o Kauno technologijos universitete – viešojo administravimo magistro laipsnį.

Viceministrė A. Gargasaitė bus atsakinga už aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, aplinkos monitoringo, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, atliekų tvarkymo  sritis.

Iki paskyrimo viceministre ji dirbo atliekas tvarkančių bendrovių „Ekonovus“ ir „VSA Vilnius“ padalinių vadove, šiuo metu taip pat yra Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė.

A. Gargasaitė yra įgijusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramonės inžinerijos bakalauro bei pramonės inžinerijos ir inovacijų vadybos magistro laipsnius.

Šiuo metu Aplinkos ministerijoje dirba 4 viceministrai. Už klimato kaitą, saugomas teritorijas, gamtos politiką atsakinga viceministrė  Aira Paliukėnaitė, o viceministrė Česlava Lisovska kuruoja statybos ir jos priežiūros, urbanistikos, žemės tvarkymo sritis.

Iliustracija

Lietuvos privataus miškų sektoriaus indėlis į SMURF rezultatus

**LT:**
Lietuvos privataus miškų savininkų patirtis – neatsiejama SMURF projekto dalis. PMSA dalijasi įžvalgomis apie nacionalinę politiką, tvaraus valdymo iššūkius ir vietos bendruomenių vaidmenį. Šie duomenys ir istorijos padeda formuoti visos Europos mastu pritaikomus sprendimus, atitinkančius realius miškų savininkų poreikius. SMURF stiprina tarptautinį dialogą tarp savininkų organizacijų, suteikdamas galimybę mažosioms struktūroms būti išgirstoms Europos politiniu lygmeniu. 🌲

Ši veikla finansuojama pagal Europos Sąjungos „Horizon Europe“ programą, projektas SMURF (GA No. 101112877).
🔗 www.smurfproject.eu

**EN:**
The experience of Lithuanian private forest owners is an integral part of the SMURF project. PMSA shares insights on national policies, sustainable management challenges, and the role of local communities. This information helps shape solutions applicable across Europe and aligned with the real needs of forest owners. SMURF strengthens international dialogue among owners’ organizations, giving small-scale forest structures a stronger voice at the European policy level. 🌲

This activity is funded by the European Union’s Horizon Europe programme under project SMURF (GA No. 101112877).
🔗 www.smurfproject.eu

Susisiekite, rašykite mums!

Tapkite asociacijos nariu!

Atnaujinkite narystę!

Praneškite apie pažeidimą!