Ar tinkamai saugomi paukščiai perėjimo metu?

Biologinės įvairovės išsaugojimas, paukščiš populiacijų gausinimo priemonės gali būti veiksmingos atliekant įvairiaamžių medynų formavimą vykdant neplynus kirtimus, paliekant dalį gamtinę brandą pasiekusių medžių bei pavienių medžių ir jų grupių nepaliestų. Pirmiausia tokiu atveju turėtų būti paliekami sengirės medžiai milžinai, ilgaamžiai medžiai, vertingi biologinei įvairovei palaikyti medžiai, medžiai su drevėmis, uoksais, antros ir trečios ekologinės grupės (labai vertingi, vertingi biologinei įvairovei) medžiai. Vertingi sėkliniai medžiai, nors ir atlikę savo funkciją, taip pat rekomenduojami nekirsti. Pavasarį ir vasaros pradžioje svarbiausia miškuose perinčių paukščių apsaugos priemonė – užtikrinti jiems ramybę, kad galėtų tinkamai perėti.

Miško kirtimų taisyklės nustato, nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami pagrindiniai kirtimai II grupės miškuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose ir nacionalinių parkų IV grupės miškuose. Visus metus pagrindiniai miško kirtimai draudžiami zonoje aplink retųjų paukščių lizdavietes Miško kirtimų taisyklėse nurodytu spinduliu. Nustatytoje zonoje visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d., išskyrus sanitarinius miško kirtimus. Ugdomuosius kirtimus Miško kirtimų taisyklės draudžia saugomų teritorijų II ir III grupės miškuose, nacionalinių parkų IV grupės miškuose nuo kovo 1-osios iki liepos 1 dienos. IV grupės miškuose jaunuolynų ugdymo kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai – nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.

Jūsų klausiame, ar manote, kad paukščiai tinkamai saugomi perėjimo metu, atitinkamai ribojant miškų kirtimus?